Bendradarbiavimas BIM srityje: VšĮ „Skaitmeninė statyba” pasirašė sutartį su VGTU

Birželio 5 d. VšĮ „Skaitmeninė statyba” oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) ir taip raštiškai įformino sėkmingai besivystančią šių organizacijų partnerystę. 


Daugiau...

Europos Komisija apžvelgė Lietuvos statybų rinką ir skaitmeninės statybos iniciatyvą

Europos statybų sektoriaus observatorija (ECSO) padeda statybų vertės grandinei pasipriešinti ekonominiams ir socialiniams iššūkiams, kurie veikia visą pramonę. To siekiama informuojant Europos politikus ir visas suinteresuotas šalis apie rinkos sąlygas, politikos pokyčius, atliekama reguliari analizė ir lyginamieji vertinimai. ESCO svetainėje rasite daug su pramone susijusių duomenų ir tyrimų, kurie parodo, kaip šalys narės įgyvendina penkis teminius tikslus, susijusius su 2020 m. statybų strategija. Taip pat ECSO dalinasi įžvalgomis apie nacionalinės politikos pokyčius, rinkos tendencijas.


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

Naujos trimačių vizaulizacijų technologijos – naujos verslo galimybės

Pasirinkus šiuolaikines vizualizavimo technologijas architektams prireikia didelių techninių gebėjimų ir laiko, todėl jos retai naudojamos ir nesukuria pridėtinės vertės užsakovui ar pačiam architektui. Dažnai realistiškas vizualizacijas ruošia net ne patys architektai, o specializuotos bendrovės. Ar tai efektyvu? Ar jos pateisina architektų ir užsakovų lūkesčius? Kam ir kada reikalinga vizualizacija? Spręsti šiuos klausimus gali padėti naujos technologijos, kuriomis pats architektas gali greitai ir lengvai sukurti realistišką projekto vizualizaciją, ją keisti ir animuoti realiuoju laiku, pristatydamas užsakovui siūlomas architektūrines projekto idėjas. Šios technologijos atveria naujas klientų ir architektų santykių galimybes.


Daugiau...
0123

BIM standartai – kurį kelią renkasi Lietuva?

Dr. Vladimiras Popovas, dr. Tatjana Grigorjeva, Monika Grimalaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) tapo procesu, kuris kiekvienoje šalyje vyksta priklausomai nuo vietos poreikių, galimybių ir supratimo apie jo reikalingumą bei tinkamumą. Vienoms šalims vis dar besiaiškinant, ką šis terminas reiškia, kitos siekia įsidiegti arba jau įdiegė BIM visos šalies mastu. 
Kaip dabar suvokiamas BIM? Bene detaliausiai šią sąvoką apibūdinusi Didžiosios Britanijos organizacija „BIM Task Group“ pateikia tokį kompleksinį BIM apibrėžimą: 
 
  • BIM – tai objekto ir jo priklausinių funkcinių aspektų skaitmeninė išraiška per visą jo gyvavimo ciklą nuo konceptualios idėjos iki utilizavimo ir (arba) perdirbimo
  • BIM yra procesas, kurio eigoje siekiama sukurti išmatuojamą bendradarbiavimo aplinką. Šis procesas sukuria aukštesnio lygio bendradarbiavimo galimybes ir geresnę darbo praktiką visos pramonės mastu visoje paslaugų tiekimo grandinėje;
  • BIM yra patobulintas darbo organizavimo būdas, mažinantis laiko sąnaudas, sušvelninantis rizikų tikimybę, duodantis išmatuojamą ekonominį efektą, t. y. didinantis veiklos kaštų efektyvumą ir leidžiantis sumažinti išlaidas;
  • BIM yra bendras žinių ir informacijos apie turtą centras, kuris padeda sukurti ir valdyti procesus, apimančius visą statinio su jo priklausiniais gyvavimo ciklą. 
Kartu BIM yra daugiadisciplinis, daugiafunkcis, iš daugelio stadijų susidedantis daugialypis reiškinys, apimantis tiek techninius, tiek vadybinius, tiek socialinius ir teisinius aspektus – tai yra ryškus šiuolaikinės „sociotechninės sistemos“ pavyzdys. 
 
 
Sociotechninės BIM sistemos sandara (Martin Hooper, 2012)
 
Kodėl reikia BIM standartų
 
Siekiant, kad projektai būtų vykdomi efektyviai, užbaigiami laiku ir neviršijamas numatytas biudžetas, labai svarbu, kad visi statybų projektų dalyviai realiai bendradarbiautų. Todėl visi projekto dalyviai (užsakovas, projektuotojai, rangovai, tiekimo grandinės partneriai ir kt.), sudarydami sutartis, turi suderinti standartinius projekto vykdymo metodus ir įsipareigoti juos taikyti. 
 
Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje projekto komandos narių prašoma pateikti informaciją naudojant standartizuotus procesus ir sutartus standartus bei metodus, kad būtų užtikrinta visiems vienodai suprantama duomenų forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti be pakeitimų ar interpretacijų.
 
Standartų įvairovė
 
Pasaulyje vis daugėja BIM standartų, bet jų turinys, paskirtis, pritaikymo sritys ir pavadinimai skiriasi. Norint analitiškai pažvelgti į skirtingų rūšių BIM standartus, svarbu suprasti, kas juose aprašoma, kokie jų tikslai ir naudojimo sritys, kieno interesams jie atstovauja.
 
Viena vertus, BIM standartais vadinami organizacijos (įmonės) standartai: techniniai (CAD/BIM standartai, klasifikatoriai, BIM modelio išvystymo (detalumo) lygių konvencijos, BIM informacijos mainų specifikacijos ir kt.) arba organizaciniai (BIM įgyvendinimo strateginis planas, BIM dokumentai, protokolai, formos ir kt.). Kitais atvejais BIM standartų statusas priskiriamas statybos projekto BIM procesų valdymo dokumentams (BIM įgyvendinimo planas (BEP), BIM projekto protokolas). 
 
Taip pat BIM standartinių dokumentų grupei priskiriami specifiniai BIM pirkimų reikalavimai (užsakovo reikalavimai informacijai (EIR), BIM projekto kvalifikaciniai reikalavimai), BIM sutartiniai dokumentai (BIM protokolai, priedai prie sutarties arba jos dalys), BIM metodų aprašymai (BIM vadovai, BIM reikalavimai). Pagaliau tai ir nacionalinio lygmens (pvz., BS, PAS – Jungtinėje Karalystėje; NBIMS – JAV) ir tarptautinių organizacijų (pvz., „buildingSMART“, ISO/CEN) „tikrieji“ BIM standartai, kurie siekia BIM suteikti tarptautinį reikšmę.
 
Apibendrinant galima pasakyti, kad pagrindiniai tikslai visų su BIM susijusių dokumentų („BIM standartų“) yra šie: sukurti taisykles kaip elgtis, kuriant ir (arba) naudojant bei pakartotinai naudojant BIM duomenis; kaip efektyviai be nuostolių, prieštaravimų ar iškraipymų dalytis BIM duomenimis (informacija) su kitais statybos projekto dalyviais; sukurti rekomendacijas (vadovus), kaip įgyvendinti BIM procesus projektuose, patobulinti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, kad pagerėtų darbo našumas, veiklos efektyvumas ir konkurencingumas visame objekto projektavimo, statybos, turto valdymo gyvavimo cikle atskirame projekte ir visame statybos sektoriuje.
 
BIM standartų diegimo sritys
 
Pagal veikimo sritis BIM dokumentai – teisės aktai (privalomi, neprivalomi), standartai (įskaitant įmonės standartus), reikalavimai ir kiti dokumentai, kurie nėra teisės aktai arba standartai (specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomendacijos) – gali būti skirstomi į BIM technologinių, BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupes.
 
BIM technologijų dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas kuriant ir valdant informaciją apie statinius ir infrastruktūrą, jų informacinius modelius ir panaudojimo būdus planavimo, projektavimo, statybos, naudojimo ir priežiūros procesuose, taip pat mainų standartus ir reikalavimus, klasifikatorius.
 
BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas statybos BIM projekto proceso dalyvių, atsakingų už statinių gyvavimo ciklo procesų vykdymą, veiklai valdyti ir koordinuoti.
 
BIM teisinių dokumentų grupė reglamentuoja BIM projekto dalyvių sutartinius santykius, įskaitant specifines šalių teises ir pareigas BIM projekte, autorinės ir nuosavybės teises su BIM modeliu susijusios informacijos požiūriu; BIM modelio kaip teisinio objekto statusą, viešųjų pirkimų procedūras, taikant BIM reikalavimus, ir kitas susijusias teisinės ir institucinės aplinkos sritis.
 
Pagal įtakos ir poveikio sritis BIM dokumentai gali būti skirstomi į tokius lygmenis: specialistų, įmonės, projekto, sektoriaus, nacionalinį, tarptautinį. 
 
Nacionaliniai scenarijai
 
Valstybė, sektorius, įmonės ir specialistai, jų kuriami projektai tarsi sudaro BIM ekosistemą. Idealus BIM diegimo šalyje modelis būtų toks, kai visos ekosistemos dalys yra lygiavertės ir dirba išvien, tačiau taip tikrovėje nebūna. 
 
Pirmasis BIM ekosistemos funkcionavimo variantas yra tada, kai dominuoja privačiojo sektoriaus iniciatyva. Šioje ekosistemoje BIM sistemos komponentai, įskantant BIM standartus, gimsta ir vystosi „iš apačios į viršų“. Procesai stipriai priklauso nuo to, ar rinkos ekonominė padėtis gera (tačiau kartu tenka pripažinti, kad intensyvų BIM augimą per pastaruosius 10 metų paskatino būtent ekonomikos krizė, įmonėms ir statybos sektoriui ieškant naujų rezervų). Valstybė, stebėdama besiklostančią situaciją, gali į ją sureaguoti ir pradėti keisti įstatymus (pvz., viešųjų pirkimų), kad palengvintų ir pagreitintų procesus. Tai yra „laukinis“ BIM ekosistemos formavimasis, kurio ryškus pavyzdys yra Suomija.
 
Antras scenarijus – kai šioje sistemoje iniciatyvos imasi valstybė. Ji remia ir skatina BIM diegimą šalyje, dirba išvien su statybos sektoriumi ir rūpinasi nacionalinės BIM strategijos formavimu, kuria BIM standartų ir dokumentų sistemą, modernizuoja sektoriaus institucinę ir teisinę aplinką pagal BIM procesų reikalavimus. Valstybė taip pat palaiko pakeitimus švietimo sistemoje, o įmonėms sudaromos sąlygos saugiai investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima didinti darbo našumą, trumpinti projektų įgyvendinimo laiką ir gerinti kokybę. Jungtinės Karalystės ir Danijos pavyzdžiai rodo, kad šis scenarijus leidžia greitai pasiekti itin gerų rezultatų.
 
 
Koks Lietuvos kelias? 
 
VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ parengtoje „Lietuvos statybųos sektoriaus skaitmeninimo ir jo finansavimo galimybių studijoje“ apibrėžta ir nacionalinių BIM standartų sukūrimo strategija, numatanti du etapus.
 
Pirmasis – suformuluoti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų sistemos principus, perimant geriausias ir užsienio šalių, ir Lietuvos BIM metodologijų diegimo ir taikymo praktikas tarptautiniu mastu. 
 
Antrame etape bus parengtas Lietuvos skaitmeninės statybos procesuose naudotinų BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų kompleksas, nustatytas dokumentų sukūrimo eiliškumas ir diegimo etapai pagal rinkos poreikius.
 
Lietuvos BIM metodikos entuziastų ir valstybės sektoriaus atstovų diskusijos, vykusios ir anksčiau, ir rengiant šią galimybių studiją, rodo, kad būtinybė viešajam ir privačiajam sektoriui glaudžiau bendradarbiauti gerai suvokiama, be to, siekiama, kad aktyviau dalyvautų ir valstybė. Tačiau, jei priimant esminius sprendimus bus pernelyg delsiama, statybos sektorius jau yra sukaupęs nemažą potencialą, kad galėtų savarankiškai tęsti BIM sklaidą Lietuvoje.