Bendradarbiavimas BIM srityje: VšĮ „Skaitmeninė statyba” pasirašė sutartį su VGTU

Birželio 5 d. VšĮ „Skaitmeninė statyba” oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) ir taip raštiškai įformino sėkmingai besivystančią šių organizacijų partnerystę. 


Daugiau...

Europos Komisija apžvelgė Lietuvos statybų rinką ir skaitmeninės statybos iniciatyvą

Europos statybų sektoriaus observatorija (ECSO) padeda statybų vertės grandinei pasipriešinti ekonominiams ir socialiniams iššūkiams, kurie veikia visą pramonę. To siekiama informuojant Europos politikus ir visas suinteresuotas šalis apie rinkos sąlygas, politikos pokyčius, atliekama reguliari analizė ir lyginamieji vertinimai. ESCO svetainėje rasite daug su pramone susijusių duomenų ir tyrimų, kurie parodo, kaip šalys narės įgyvendina penkis teminius tikslus, susijusius su 2020 m. statybų strategija. Taip pat ECSO dalinasi įžvalgomis apie nacionalinės politikos pokyčius, rinkos tendencijas.


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

Naujos trimačių vizaulizacijų technologijos – naujos verslo galimybės

Pasirinkus šiuolaikines vizualizavimo technologijas architektams prireikia didelių techninių gebėjimų ir laiko, todėl jos retai naudojamos ir nesukuria pridėtinės vertės užsakovui ar pačiam architektui. Dažnai realistiškas vizualizacijas ruošia net ne patys architektai, o specializuotos bendrovės. Ar tai efektyvu? Ar jos pateisina architektų ir užsakovų lūkesčius? Kam ir kada reikalinga vizualizacija? Spręsti šiuos klausimus gali padėti naujos technologijos, kuriomis pats architektas gali greitai ir lengvai sukurti realistišką projekto vizualizaciją, ją keisti ir animuoti realiuoju laiku, pristatydamas užsakovui siūlomas architektūrines projekto idėjas. Šios technologijos atveria naujas klientų ir architektų santykių galimybes.


Daugiau...
0123

Kertiniai projekto organizavimo akmenys

Ernestas Beržanskis,  UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius
 
Projekto procesų tobulinimas bei bendradarbiavimo organizavimas yra esminis efektyvaus darbo veiksnys. Vertinant rezultatyvumą, efektyvumą, modernių technologijų lygį ir valdymo metodikų paplitimą, tenka pripažinti, kad statybos sektoriuje mažiausiai pažangos pasiekė vadyba. Galima būtų teisintis, kad kaskart susiduriame su vis kitokia situacija, tačiau bet kuris projektas turi ir bendrų bruožų bei dėsningumų, kuriuos ir nagrinėja projektų valdymo mokslas. 
Aiškiai apibrėžti procesai
Galima įvardyti daug svarbių projektų valdymo sričių, tačiau bene svarbiausias elementas yra pats procesas. Tai užduočių ir (ar) etapų seka, kai kiekviename etape gaunamas rezultatas, reikalingas paskesniam etapui. Kiekvienas projekto organizavimas paremtas aiškiai apibrėžtu arba tik suvokiamu procesu, tačiau tarpusavio priklausomybių visuma komplikuoja visą užduočių ir etapų sistemą. 
 
Tikrovėje kasdien susiduriame su problemomis, kurias lemia netinkamas procesas. Aiškiai matome, kad mūsų įstatymais apibrėžtuose statybos proceso etapuose yra spragų. Ar yra geresnių būdų ar metodų? Kelių pasaulinių organizacijų bendro darbo vaisius yra RIBA (angl. Royal Institute of British Architecture) – projektų vykdymo metodika, numatanti kiekvieno etapo paskirtį, dalyvius ir rezultatus. RIBA išsamiai aprašyta almanacho „Skaitmeninė statyba 2015“ straipsnyje „Projekto kokybė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų procesų“.
 
Bendradarbiavimo organizavimas
 
Aljanso „buildingSmart“ teigimu, 30 % praradimų projektuose atsiranda dėl prasto bendradarbiavimo. 
Tarkim, susitarėme, kas ir ką turi padaryti, tačiau nebuvo aptarta, kada ir kaip bus pranešta, kad darbas atliktas, kur ir kokiu formatu bus pateikti rezultatai. Tai lemia daugybę nesusipratimų ir prarastą laiką. 
 
Organizuojant bendradarbiavimą svarbu:
  • žmonės, aiškiai apibrėžti jų vaidmenys ir atsakomybės,
  • informacijos apibrėžtumas, aprašymo, saugojimo, formatų taisyklės, 
  • apsikeitimo informacija, komunikavimo taisyklės,
  • informacinės technologijos, palaikančios informacijos organizavimą ir komunikaciją.
BIM vadovai, dalyvaudami projektuose, jau supranta, kad nepakanka tiesiog dirbti su BIM architektūrinės dalies, konstrukcijų bei inžinerinių sistemų projektavimo programomis ar specializuotomis biudžeto valdymo, statybos darbų planavimo ir kontrolės programomis. Kuo dar būtina pasirūpinti?
 
Vieninga bendradarbiavimo platforma
 
Pagrindinis dalykas, kurio dabar pasigendame, yra bendradarbiavimo platforma, kurioje visi projekto dalyviai, įskaitant ir netiesioginius projekto informacijos vartotojus, sujungiami į vieną informacinę komunikacijos sistemą. Tokioje projekto valdymo terpėje sujungiamos visos pagrindinės informacinės sistemos, BIM modeliai, bylos, sutartys, aktai ir kiti dokumentai, komunikacijos sistemos, žinučių bei užduočių valdymas. 
Daug skirtingų technologijų išmanantys BIM ekspertai pirmiausia linkę įvertinti konkrečią situaciją (įmonę, projektą) ir tuomet rekomenduoti tinkamiausią projekto organizavimo informacinę sistemą. 
 
Projekto vykdymo taisyklių rinkinys
 
Kiekvienas projektas pagal savo dydį, sudėtingumą, dalyvių skaičių ir informacijos kiekius yra unikalus, todėl nėra vieno recepto, kaip organizuoti projektą ir sutvarkyti jo dalyvių komunikaciją. BIM vadybos specialistams, neturintiems užtektinai praktikos, sudėtinga suvokti daugybę dalykų. Vienintelis kelias, laukiantis BIM vadovų, – praktika, praktika, praktika.
 
BIM projekto vykdymo dokumentas apibrėžia projekte naudojamas taisykles, standartus. Svarbu, kad organizacijos paskui pačios nenuolaidžiautų ir laikytųsi sukurtų taisyklių, kitaip projektas gali būti neefektyvus. Be to, vienas svarbiausių aspektų yra informacijos kokybė. Būtina aiškiai nuspręsti, kada ir kokio detalumo informacijos reikia – tai ypač aktualus klausimas daugelyje BIM projektų Lietuvoje. 
 
Užsakovo vaidmuo
 
Kad projektas būtų tinkamai organizuojamas, pirmiausia turi rūpėti užsakovui ar projekto valdytojui – jis ir turi sukurti informacinę bendradarbiavimo sistemą, kurios rezultatais paskui naudosis. Užsienyje dažnai šios užduoties imasi generalinės rangos arba specialios projekto valdymo įmonės.
Užsakovas nuo pat projekto plėtojimo pradžios į savo komandą turėtų įtraukti patyrusį BIM projekto vadovą.
 
Deja, kol kas Lietuvoje tokių yra vienetai. Patarimas paprastas – renkantis BIM projektų vadovą, būtina įvertinti nuveikus darbus, sužinoti, ar užsakovas liko patenkintas.