„EU BIM Task Group“ parengė ir paskelbė BIM diegimo Europos viešajame sektoriuje vadovą

ES valstybių narių ir Europos Komisijos iniciatyva įsteigta „EU BIM Task Group“ parengė ir 2017 metų liepos 6 d. viešai paskelbė Statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo Europos viešajame sektoriuje vadovą (angl. Handbook for the introduction of Building Information Modelling by the European Public Sector). 


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

XXI a. žmogų lydi ir skatina nuolatinės permainos ir kaita

Dalius Gedvilas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas   Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą. Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualios realybės. BIM metodologija yra viena sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas.


Daugiau...
012

Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas: VU Medicinos fakultetas (UAB „Sweco Lietuva“)

 

Projekto teikėjas Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Statybos etapo pradžia ir pabaiga Užsakovas Projektuotojai
UAB Sweco Lietuva Vilnius 2014-10-31 iki 2015-12-09 Parengtas techninis projektas Vilniaus universitetas UAB Sweco Lietuva
Šis projektas buvo pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu. Projekto rengėjas – „Sweco Lietuva“, užsakovas – Vilniaus universitetas. 
 
Bendrovė „Sweco Lietuva“ jau yra parengusi investicinį ir techninį projektus, dabar rengiamas darbo projektas, po to bus atliekami statybos darbai. Sostinės Santariškių rajone kuriamame „Santaros“ slėnyje planuojamame Medicinos mokslo centre bus sutelktas biomedicinos mokslo potencialas, galintis integruotis į bendrą Europos tyrimų erdvę ir vykdyti konkurencingą tarptautinio lygmens MTEP veiklą.
 
Čia taip pat planuojama įrengti įvairias medicinos sritis sujungiantį simuliacinį centrą, kuris leistų lavinti klinikinį būsimo gydytojo ar tyrėjo mąstymą, gebėjimus taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus ir žinias, ugdyti sprendimų priėmimo, diagnostinius bei nuolatinio tobulėjimo įgūdžius.
 
Techninis pastato projektas buvo rengiamas pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis pateiktais patalpų poreikiais ir įvertinus numatomus darbuotojų bei studentų srautus, loginius ryšius, buvo pateikti keli planiniai tūriniai pastato projektiniai siūlymai. Į projektą įėjo teritorijos sutvarkymo elementai, medicinos fakulteto pastatas, automobilių saugykla, modulinė transformatorinė, inžineriniai lauko tinklai ir statiniai, susisiekimo komunikacijos bei kiti pastatui funkcionuoti būtini statiniai.
 
Kadangi pirmuoju etapu buvo rengiamas tik techninis projektas, esminis dalyvių susitarimas buvo tai, kad šioje stadijoje nesprendžiami inžinerinių sistemų susikirtimų klausimai, tačiau nustatoma jų vieta, parametrai ir su kiekybe susiję rodikliai. Buvo labai svarbu analizuoti, ar numatytoje vietoje sistemų gausa leis kitoje projekto stadijoje išspręsti susikirtimus neįvedant žymių pakeitimų konstrukcijose ar planuose. Periodiškai kartą per savaitę buvo atliekama modelių geometrinių susikirtimų patikra, specialistai analizuodavo problemas. Kas savaitę buvo organizuojami projekto grupės susirinkimai, kuriuose buvo svarstomi BIM projektavimo klausimai.
 
Sprendiniams priimti ankstyvojoje stadijoje buvo atliktas tūrinių variantų ir architektūrinių elementų modeliavimas. Pastato korpusų išdėstymas buvo derinamas pagal pasaulio šalių kryptis, nes šešėlių susidarymas ir saulės pritekis pro skaidrias pastato atitvaras vėliau būtų lėmęs funkcines pastato dalių zonas bei energijos rodiklius. Architektūrinė koncepcija irgi pasirinkta simuliuojant energijos sąnaudas.
 
Proceso metu nesuderinamumams tarp sprendinių išvengti buvo atliekama patikra šiais etapais: kiekvieno inžinieriaus savo modelio patikra (modeliai peržiūrimi vietinėje naudojamos programinės įrangos aplinkoje); atskirų projekto komandų jungtinio modelio patikra (BIM koordinatoriai tikrina rinkmenų kokybę ir susikirtimus); bendro jungtinio modelio patikra (projekto BIM koordinatorius tikrina bendro projekto rinkmenas).
 
Modeliavimo proceso metu buvo parinkti patalpų akustiką užtikrinantys elementai ir medžiagos, konferencijų salės ergonomika (lektoriaus vieta, klausytojų išsidėstymas, apžvalgos kampai ir kt.). Inžinerinių sistemų parinkimas buvo paremtas pradinėje projekto stadijoje atliktu energijos poreikio modeliavimu, siekiant integracijos su pastato interjero sprendiniais bei funkcionalumu.
 
Kadangi inžinerinės projekto sistemos sudėtingos, buvo priimtas sprendimas rengti jį BIM aplinkoje. Pirmą kartą šiame projekte buvo pasitelktos profesionalios BIM konsultantų paslaugos, BIM projektų vadovas parengė projekto vykdymo tvarką ir dokumentą, nustatantį BIM darbo tvarką. Konsultantai padėjo organizuoti komunikaciją BIM pagrindu, periodiškai tikrino atskirų dalių ir integruotai BIM modelius, konsultavo iškilus techniniams klausimams. 
 
Debesyse buvo sukurtas projekto aplankas, ir visa komanda čia nuolatos kėlė informaciją IFC failais. Visi projekto dalyviai, kurie turėjo teisę prisijungti, galėjo realiu laiku stebėti projekto pažangą. 
 
Naudota BIM programinė įranga:
 
Architektūriniams sprendimams – „ArchiCad“.
Konstrukcijoms – „Tekla Structures“.
ŠVOK – „MagiCAD“.
Vandentiekio ir nuotekų sistemoms – „MagiCAD“.