Startavo BIM mokymai

Rugsėjo 20 d. Vilniuje įvyko pirmieji mokymai pagal studijų programą „Statinio informacijos modeliavimas BIM: I lygis“. Mokymai organizuojami įgyvendinant projektą „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“.


Daugiau...

KTU ir Skandinavijos universitetų atstovai domėjosi skaitmenine statyba Lietuvoje

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas kartu su partneriais – Tamperės technologijos universitetu (Suomija), Norvegijos mokslų ir technologijų universitetu (Norvegija), Via Universiteto koledžu (Danija) 2017-2018 metais vykdo aukštųjų mokyklų studijų programų ir jų dėstymo metodų tobulinimui architektūros ir statybos inžinerijos srityse skirtą projektą. Ypatingas dėmesys projekte skiriamas projektavimo ir inovatyvių technologinių sprendimų suderinamumui ir pritaikomumui naudojant BIM metodologiją bei plėtojant aukštųjų mokyklų ir kitų organizacijų, suinteresuotų BIM ​​įgyvendinimu, bendradarbiavimą Šiaurės Europos regiono šalyse.


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

BIM studijos pasiteisino, pradedamas kvalifikacijos kėlimas

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas   Vienas svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos mokslų srities specialistų yra statinio projekto BIM vadovas (informacijos vadovas). Tai naujo tipo statybos inžinerijos specialistas, numatantis statinio inžinerinio informacinio modeliavimo technologijų diegimo ir vystymo strategiją projektavimo įmonėse, statytojų, rangovų, gamintojų ir turto valdytojų organizacijose, taip pat kuriantis ir vystantis BIM standartus, vadovaujantis ir koordinuojantis BIM projekto rengimo ir vykdymo procesus. 


Daugiau...
0123

Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas: VU Medicinos fakultetas (UAB „Sweco Lietuva“)

 

Projekto teikėjas Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Statybos etapo pradžia ir pabaiga Užsakovas Projektuotojai
UAB Sweco Lietuva Vilnius 2014-10-31 iki 2015-12-09 Parengtas techninis projektas Vilniaus universitetas UAB Sweco Lietuva
Šis projektas buvo pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu. Projekto rengėjas – „Sweco Lietuva“, užsakovas – Vilniaus universitetas. 
 
Bendrovė „Sweco Lietuva“ jau yra parengusi investicinį ir techninį projektus, dabar rengiamas darbo projektas, po to bus atliekami statybos darbai. Sostinės Santariškių rajone kuriamame „Santaros“ slėnyje planuojamame Medicinos mokslo centre bus sutelktas biomedicinos mokslo potencialas, galintis integruotis į bendrą Europos tyrimų erdvę ir vykdyti konkurencingą tarptautinio lygmens MTEP veiklą.
 
Čia taip pat planuojama įrengti įvairias medicinos sritis sujungiantį simuliacinį centrą, kuris leistų lavinti klinikinį būsimo gydytojo ar tyrėjo mąstymą, gebėjimus taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus ir žinias, ugdyti sprendimų priėmimo, diagnostinius bei nuolatinio tobulėjimo įgūdžius.
 
Techninis pastato projektas buvo rengiamas pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis pateiktais patalpų poreikiais ir įvertinus numatomus darbuotojų bei studentų srautus, loginius ryšius, buvo pateikti keli planiniai tūriniai pastato projektiniai siūlymai. Į projektą įėjo teritorijos sutvarkymo elementai, medicinos fakulteto pastatas, automobilių saugykla, modulinė transformatorinė, inžineriniai lauko tinklai ir statiniai, susisiekimo komunikacijos bei kiti pastatui funkcionuoti būtini statiniai.
 
Kadangi pirmuoju etapu buvo rengiamas tik techninis projektas, esminis dalyvių susitarimas buvo tai, kad šioje stadijoje nesprendžiami inžinerinių sistemų susikirtimų klausimai, tačiau nustatoma jų vieta, parametrai ir su kiekybe susiję rodikliai. Buvo labai svarbu analizuoti, ar numatytoje vietoje sistemų gausa leis kitoje projekto stadijoje išspręsti susikirtimus neįvedant žymių pakeitimų konstrukcijose ar planuose. Periodiškai kartą per savaitę buvo atliekama modelių geometrinių susikirtimų patikra, specialistai analizuodavo problemas. Kas savaitę buvo organizuojami projekto grupės susirinkimai, kuriuose buvo svarstomi BIM projektavimo klausimai.
 
Sprendiniams priimti ankstyvojoje stadijoje buvo atliktas tūrinių variantų ir architektūrinių elementų modeliavimas. Pastato korpusų išdėstymas buvo derinamas pagal pasaulio šalių kryptis, nes šešėlių susidarymas ir saulės pritekis pro skaidrias pastato atitvaras vėliau būtų lėmęs funkcines pastato dalių zonas bei energijos rodiklius. Architektūrinė koncepcija irgi pasirinkta simuliuojant energijos sąnaudas.
 
Proceso metu nesuderinamumams tarp sprendinių išvengti buvo atliekama patikra šiais etapais: kiekvieno inžinieriaus savo modelio patikra (modeliai peržiūrimi vietinėje naudojamos programinės įrangos aplinkoje); atskirų projekto komandų jungtinio modelio patikra (BIM koordinatoriai tikrina rinkmenų kokybę ir susikirtimus); bendro jungtinio modelio patikra (projekto BIM koordinatorius tikrina bendro projekto rinkmenas).
 
Modeliavimo proceso metu buvo parinkti patalpų akustiką užtikrinantys elementai ir medžiagos, konferencijų salės ergonomika (lektoriaus vieta, klausytojų išsidėstymas, apžvalgos kampai ir kt.). Inžinerinių sistemų parinkimas buvo paremtas pradinėje projekto stadijoje atliktu energijos poreikio modeliavimu, siekiant integracijos su pastato interjero sprendiniais bei funkcionalumu.
 
Kadangi inžinerinės projekto sistemos sudėtingos, buvo priimtas sprendimas rengti jį BIM aplinkoje. Pirmą kartą šiame projekte buvo pasitelktos profesionalios BIM konsultantų paslaugos, BIM projektų vadovas parengė projekto vykdymo tvarką ir dokumentą, nustatantį BIM darbo tvarką. Konsultantai padėjo organizuoti komunikaciją BIM pagrindu, periodiškai tikrino atskirų dalių ir integruotai BIM modelius, konsultavo iškilus techniniams klausimams. 
 
Debesyse buvo sukurtas projekto aplankas, ir visa komanda čia nuolatos kėlė informaciją IFC failais. Visi projekto dalyviai, kurie turėjo teisę prisijungti, galėjo realiu laiku stebėti projekto pažangą. 
 
Naudota BIM programinė įranga:
 
Architektūriniams sprendimams – „ArchiCad“.
Konstrukcijoms – „Tekla Structures“.
ŠVOK – „MagiCAD“.
Vandentiekio ir nuotekų sistemoms – „MagiCAD“.