Startavo BIM mokymai

Rugsėjo 20 d. Vilniuje įvyko pirmieji mokymai pagal studijų programą „Statinio informacijos modeliavimas BIM: I lygis“. Mokymai organizuojami įgyvendinant projektą „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“.


Daugiau...

KTU ir Skandinavijos universitetų atstovai domėjosi skaitmenine statyba Lietuvoje

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas kartu su partneriais – Tamperės technologijos universitetu (Suomija), Norvegijos mokslų ir technologijų universitetu (Norvegija), Via Universiteto koledžu (Danija) 2017-2018 metais vykdo aukštųjų mokyklų studijų programų ir jų dėstymo metodų tobulinimui architektūros ir statybos inžinerijos srityse skirtą projektą. Ypatingas dėmesys projekte skiriamas projektavimo ir inovatyvių technologinių sprendimų suderinamumui ir pritaikomumui naudojant BIM metodologiją bei plėtojant aukštųjų mokyklų ir kitų organizacijų, suinteresuotų BIM ​​įgyvendinimu, bendradarbiavimą Šiaurės Europos regiono šalyse.


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

BIM studijos pasiteisino, pradedamas kvalifikacijos kėlimas

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas   Vienas svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos mokslų srities specialistų yra statinio projekto BIM vadovas (informacijos vadovas). Tai naujo tipo statybos inžinerijos specialistas, numatantis statinio inžinerinio informacinio modeliavimo technologijų diegimo ir vystymo strategiją projektavimo įmonėse, statytojų, rangovų, gamintojų ir turto valdytojų organizacijose, taip pat kuriantis ir vystantis BIM standartus, vadovaujantis ir koordinuojantis BIM projekto rengimo ir vykdymo procesus. 


Daugiau...
0123

Geriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas - Jakų sankryžos rekonstrukcija (UAB „Kelprojektas“)

 

Projekto teikėjas Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Statybos etapo pradžia ir pabaiga Eksploatacijos pradžia Užsakovas Projektuotojai Generalinis rangovas
UAB "Kelprojektas" Klaipėdos rajonas ir Klaipėdos miestas 2008-2011 2010-2012 2013 Lietuvos automobilių kelių direkcija UAB "Kelprojektas" AB "Kauno tiltai"
Projekto teikėjas – bendrovė „Kelprojektas“, užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija.
 
Jakų sankryžoje susikerta magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, krašto keliai Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Jakai–Dovilai–Laugaliai ir Klaipėdos miesto Tilžės gatvė. Todėl buvo neišvengiama Jakų žiedinę sankryžą rekonstruoti į trijų lygių sankryžą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas automobilių transporto eismas ir nekiltų eismo pralaidumo problemų. 
 
Pirminėse stadijoje sukurtos projektinės ašys ir išilginiai profiliai, skaitmeninis 3D modelis. Rengdami Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektą specialistai turėjo įvertinti daugybės kelių susikirtimo Jakų sankryžoje ypatumus ir parinkti efektyviausius sprendinius, taip pat atsižvelgti į ribotą erdvinį sklypo plotą, skirtą Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektavimui ir statybai. 
 
Jakų sankryža išsiskiria itin sudėtingais technologiniais eismo srautų modeliavimo ir konstrukciniais statinių sprendimais. Rekonstruota sankryža yra trijų lygių: estakada kryptimi Kaunas–Palanga įrengta antrame, o kryptimi Palanga–Kaunas – trečiame lygyje. 
 
Rengiant Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektą panaudota anksčiau buvusi žiedinė sankryža. Jakų sankryžos projektiniai sprendiniai parinkti taip, kad įvykus avarijai sankryžoje eismo srautams tai didelės įtakos neturėtų – galimas apvažiavimas žiedu.
 
Sprendžiant sudėtingą viadukų geometriją buvo sukurtas visų statinių 3D modelis. Jis buvo panaudotas analitiniams statinio skaičiavimams ir brėžiniams sudaryti.
 
Rengiant projektą buvo naudojama naujausia programinė įranga, leidžianti parinkti geriausius saugumo, aplinkosaugos sprendimus. Iki rekonstrukcijos dėl per mažo pravažumo probleminė buvusi sankryža po rekonstrukcijos užtikrina sklandų automobilių didelių srautų judėjimą.
 
Parinkti sprendimai prisidėjo ir prie aplinkosaugos – trumpiau automobiliams stovint sankryžose, į gamtą patenka mažesnis jų išmetamųjų dujų kiekis. Taip pat buvo suprojektuotos ir įrengtos triukšmą slopinančios sienutės.
 
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008-aisiais ir truko 4 metus. Pirmo etapo metu suprojektuota ir pastatyta ilgiausia Lietuvoje 610 metrų keturių eismo juostų estakada kryptimis Kaunas–Klaipėda ir Klaipėda–Kaunas su privažiavimo prie jos keliais. Taip pat buvo rekonstruotas tunelis A1 kelyje. 
 
Antrame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 metrų ilgio kryptimi Kaunas–Palanga ir 552 metrų ilgio kryptimi Palanga–Kaunas. Kartu buvo įrengti privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. 
 
Taip pat buvo rekonstruota Jakų žiedinė sankryža, joje paklota nauja asfaltbetonio danga. Suprojektuoti ir įrengti nauji įsijungimai į žiedinę sankryžą, rekonstruoti inžineriniai tinklai, įrengtas apšvietimas ir triukšmą slopinančios sienutės. 
 
Iš viso rekonstruotoje Jakų sankryžoje pastatytos trys estakados, kurių bendras ilgis siekia 1,5 kilometro. Trimis aukštais išdėstytų estakadų konstrukciją sudaro nekarpyta monolitinė tuštuminė gelžbetonio perdanga, įtempta lynais, kurių kiekvieną sudaro 22 vijos. Perdangas laiko 62 gelžbetonio atramos, estakadų plotis siekia nuo 20 iki 30,5 metro.