„EU BIM Task Group“ parengė ir paskelbė BIM diegimo Europos viešajame sektoriuje vadovą

ES valstybių narių ir Europos Komisijos iniciatyva įsteigta „EU BIM Task Group“ parengė ir 2017 metų liepos 6 d. viešai paskelbė Statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo Europos viešajame sektoriuje vadovą (angl. Handbook for the introduction of Building Information Modelling by the European Public Sector). 


Daugiau...

Išleistas almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“. Kviečiame skaityti el. versiją!

Tai BIM metodologijos ir susijusių sprendimų, procesų, technologijų bei skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir pasaulyje aktualijų pristatymui skirtas žurnalas.


Daugiau...

XXI a. žmogų lydi ir skatina nuolatinės permainos ir kaita

Dalius Gedvilas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas   Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą. Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualios realybės. BIM metodologija yra viena sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas.


Daugiau...
012

Geriausias BIM projektas užsienyje - „Statoil“ biurių pastatas (UAB „Concretus Designers“)

 

Projekto teikėjas Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Statybos etapo pradžia ir pabaiga Eksploatacijos pradžia Užsakovas Projektuotojai
UAB "Concretus Designers" Norvegija, Harstad miestas 2015 - 2016 2015 - 2016 2016 HENT UAB "Concretus Designers"
 
Šis projektas irgi buvo pripažintas geriausiu 2016 metų lietuvių BIM projektu užsienyje. Projekto teikėjas – bendrovė „Concretus Designers“. Projekto užsakovas – „Hent AS“. Architektūrinės dalies autorius – „SJ arkitekter“, inžinerines sistemas projektavo „Sweco Norge AS“, o lietuvių įmonė „Concretus Designers“ atliko antžeminių konstrukcijų projektavimo darbus. Projektas įgyvendintas Norvegijos Harstado mieste.
 
Ant jūros kranto suprojektuotas kompanijos „Statoil“ biurų pastatas, kurio bendras plotas – apie 11 tūkst. kv. metrų, jame numatyta 600 darbo vietų. Dalis pastato stovi ant vandenyje dirbtinai suformuoto pagrindo. Pastatas yra seisminėje zonoje, todėl jo konstrukcijos suprojektuotos atlaikyti žemės drebėjimo apkrovas. Pastatai dėl netipinės V formos plane buvo atskirti deformacine siūle. Surenkamojo gelžbetonio gaminiai buvo plukdomi laivais ir sandėliuojami už kelių šimtų metrų nuo statybvietės esančioje prieplaukoje. Gaminio krovimo į laivus ir sandėliavimo krantinėje planavimas buvo labai svarbus etapas, nes reikėjo užtikrinti sklandžius statybos darbus.
 
Sprendimams priimti ankstyvose projektavimo stadijose buvo naudojama architektų pateikta medžiaga, architektūrinės dalies modelis IFC formatu. Architektūrinį modelį įkėlus į programą „Tekla Structures“ buvo priimti pagrindiniai konstrukciniai sprendimai, tokie kaip jų tipas, išdėstymas, mazgų tipas. Įvertinus geografinę padėtį, ankstyvoje projekto stadijoje buvo nuspręsta, kaip konstrukcijos bus pristatomos į objektą (jos buvo plukdomos laivais).
 
Statybininkai, gamybininkai, logistai ir projektuotojai atliko planavimo darbus pasitelkdami 3D modelį. Planavimas buvo kasdien atnaujinamas, todėl naudotasi tik galutine informacija. Remiantis 3D modelyje esančia informacija, automatizuotai buvo tikrinama, ar nėra klaidų tiekimo grandinėje, o atsiradę netikslumai buvo ištaisomi. 
 
Nuo projekto pradžios buvo suderinta koordinačių sistema (modelių įterpimo taškas, pasukimas, nulinė altitudė), kurią turėjo naudoti visų projekto dalių projektuotojai. Tai būtina norint užtikrinti sklandžią BIM proceso eigą. Taip pat buvo nustatyta projekto dalių IFC failų įkėlimo tvarka projekto serveryje ir failų struktūra (pavadinimas, faile esančios informacijos detalumas).
 
Projekto dalių koordinavimą atliko kompanija „Hent AS“ pasitelkusi programinę įrangą „Solibri model checker“. Buvo atliekami automatizuoti susikirtimų („clash“) patikrinimai, spausdinamos ataskaitos projekto dalyviams perduoti. Projekto pradžioje visoms projekto dalims buvo nustatytas bazinis modelio taškas, kad modeliai, sukelti į vieną, atsidurtų teisingoje padėtyje. Taip pat buvo griežtai nustatyta į serverį įkelti kiekvienos savaitės IFC modelius.
 
Sudėtingos geometrijos formos modeliuotos suskaidžius gaminius į mažesnius (ne tokius sudėtingus) elementus, tokiu būdu reikiamu tikslumu atkartojant architektų pateiktą formą. 
 
Statybininkai suplanavo montavimo eiliškumą „Tekla“ modelyje. Juo remiantis buvo atliekami dienos, savaitės darbų planavimai, modelyje buvo fiksuojamos gaminių montavimo datos. Vykdydami darbus statybininkai naudojo „Tekla“ modelį, kad greičiau rastų reikiamą informaciją.
 
Kokybei užtikrinti projektavimo procese buvo suprogramuoti įrankiai, padedantys automatizuotai aptikti projektavimo klaidas modelyje (neteisingas medžiagų klases, ne visą informaciją brėžiniuose ir pan.). Gamyboje ir statyboje 3D konstrukcijų modelis buvo naudojamas kokybės kontrolei. 
Užsakovas viso projekto metu turėjo išsamią informaciją apie projekto eigą. Pasitelkus IFC modelius buvo lengva koordinuoti rangovų darbus. Visos problemos buvo išspręstos projektavimo metu prieš gaminiams pasiekiant statybvietę, todėl buvo išvengta nuostolių dėl klaidų taisymo ir statybų prastovų.
 
Statinys yra sertifikuotas pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodu BREEAM. 
 
Naudota programinė įranga:
 
Architektūriniams sprendimams – „Revit Architecture“.
Konstrukcijoms – „Tekla Structures“.
ŠVOK – „MagiCAD“.
Vandentiekio ir nuotekų sistemoms – „MagiCAD“.