Dainius Gudavičius

Lietuvoje veikia daug valdžios institucijų, turinčių vienokias ar kitokias duomenų bazes. Visos jos turi savo metodus, kaip informaciją kaupti, laikyti ir pateikti vartotojui. Daugelis šių institucijų sistemas tobulina pačios ir retai pasirūpina, kad duomenų talpyklos būtų susietos su kitų institucijų sistemomis. 

Neintegruotos ir nederinamos sistemos sukuria daugybę problemų, tokių kaip informacijos dubliavimas, nesuderinamumas ir kt. Vienintelė išeitis yra nuosekli šių sistemų integracija.

Integruoti sistemas galima tik suvienodinus turimą informaciją, todėl pirmas darbas yra visos neskaitmeninės informacijos skaitmeninimas ir sisteminimas. Egzistuoja aibė technologijų, leidžiančių neskaitmeninę informaciją paversti skaitmenine ir sukelti į duomenų bazę. Suskaitmenintą informaciją galima valdyti pagal poreikius, o turint jos aprašą ir kėlimo į skaitmeninę duomenų bazę taisykles, galima interpretuoti, jungti, keisti formatą ir kitaip ja manipuliuoti.

Praktinis pavyzdys – vienoje duomenų bazėje yra sklypo brėžinys, kuriame yra įrašas su unikaliu numeriu, kitoje duomenų bazėje yra asmuo su jam priklausančio turto sąrašu, trečioje bazėje – sklypo aprašas. Tinkamai paruošus sistemą, informaciją galima labai paprastai sujungti ir sukurti vieną bylą – tereikia sutartinio identifikacinio kodo (tai galėtų būti unikalus sklypo numeris ar asmens kodas).

Galimi modeliai 

Sistemas galima sujungti įvairiais būdais, o juos kombinuojant – kurti hibridines sistemas. Nors taip sukurtos sistemos yra lanksčiausios ir geriausiai atitinka kiekvienos institucijos poreikius, dėl sunkaus jų valdymo ir administravimo atsiranda priešingas efektas – neturint bendros tvarkos, tokias sistemas sudėtinga specifikuoti, projektuoti ir kurti, todėl dažnai jau realizuotos kūrėjų vizijos tampa tik pusėtinai veikiančiomis sistemomis.

Būtina geros integracijos (t. y. sklandaus informacijos valdymo) sąlyga – informacijos vientisumas ir suderinamumas. Tai pasiekti galima turint tik bendrą tvarką ir bendras taisykles.

Galima panagrinėti du modelius – centralizuotos IT infrastruktūros ir standartizuotos IT infrastruktūros.

Centralizuotos IT infrastruktūros modelio schema.

Centralizuota IT infrastruktūra 

Šiuo modeliu visų institucijų paskyros kuriamos vienoje platformoje. Modelis galėtų būti įgyvendinamas įvairiai, dalyviams (institucijoms, paslaugų tiekėjams ir kt.) suteikti skirtingi įgaliojimai ir atsakomybės, o bendri bruožai išliktų tokie patys.

Kuriama bendra sistema, tenkinanti visų institucijų ir vartotojų poreikius. Centralizuotai vykdomi sistemos kūrimo darbai, o paslaugų sritys gali būti skirstomos (tinklai, techninė įranga, programinė įranga ir kt.), suteikiant institucijoms tik konsultacinio pobūdžio dalyvavimą, kad jos galėtų išreikšti savo poreikius ir viziją, kaip sistema turėtų veikti ir kokias funkcijas atlikti.

Standartizuota IT infrastruktūra

Šis modelis panašus į dabartinį, tačiau jau būtų įdiegta bendra tvarka, centralizuotai valdomas suderintas atskirų institucijų sistemų kūrimas (adaptavimas).

Modelis diegiamas inventorizavus esamas sistemas, susisteminus gerąsias praktikas, bendrą požiūrį ir parengus bendrą sistemų standartą, techninę specifikaciją, suderinamumo žemėlapius, formatus ir kt.

Jei institucijos turėtų jų poreikiams pritaikytą techninę specifikaciją bei gautų centralizuotas konsultacijas, būtų išvengta kompetencijos trūkumo problemos.

Palyginti su pirmąja, ši sistema yra lankstesnė ir stabilesnė (sugedus vienos institucijos sistemai, nenukenčia kitos). Ją būtų lengviau diegti pažingsniui, nereikėtų kurti didelio sistemos branduolio.

Neigiamos savybės – diegiama ilgiau bei gali kainuoti brangiau (nors gali atsitikti ir taip, kad, pritaikius kitų institucijų patirtį ir dėl konkurencinės aplinkos atsiradus naujoms sistemoms, kaina ims mažėti).

Tačiau net nesvarbu, kuris iš šių dviejų, o gal visiškai kitoks modelis būtų pasirinktas, – vis tiek tai būtų didelis ir svarbus žingsnis. Pokyčiai valstybės IT infrastruktūros valdyme lemtų didelį šuolį statybos sektoriuje, be to, kartu atvėrus duomenis, įgalintų naujų verslų ir paslaugų kūrimą, didintų informacijos prieinamumą, palengvintų ir efektyvintų statybos procesą. O visa tai skatintų šalies konkurencingumą ir sukurtų prielaidas stiprėti ekonomikai.

Standartizuotos IT infrastruktūros modelis.