Dr. Markas Bew „BIM Task Group“ pirmininkas
Skaitmeninės technologijos statybos sektoriuje įsisavinamos lėtai. Sektorius, sukuriantis 7–10 proc. bendrojo vidaus produkto daugumoje Europos Sąjungos valstybių, sunkiai priima pokyčius ir lėtai mokosi. Ar įmanoma tai pakeisti?
Jungtinės Karalystės Statybos strategija, priimta 2011 m., buvo pirmasis žingsnis siekiant bendromis pastangomis pakeisti šalies statybos sektorių ir jo vietą paslaugų bei valstybės produktyvumo vertės grandinėje.
Būtent produktyvumas yra dažniausiai diskusijose apie skaitmeninę statybą girdimas žodis. Tačiau ką mes vertiname? Ar sektoriaus produktyvumą, ar rinkos, kuri naudojasi sektoriaus produktais, konkurencingumą? Plačiąja prasme tai visa socialinė ir ekonominė infrastruktūra, kuria mes visi naudojamės kasdieniuose reikaluose, dirbdami, keliaudami arba laisvalaikiu. Dešimtmečius statybos sektorius buvo skatinamas statyti už mažiausią kainą, nevertinant vertės, kurią statinys sukurs jau eksploatuojamas. Labai dažnai buvo pamirštama nauda, kurią statinys turėtų teikti, – ji nublankdavo prieš poreikį kuo mažiau išleisti.
Valstybės produktyvumas ir augimas priklauso nuo to, kaip socialinė ir ekonominė infrastruktūra sugeba užtikrinti kokybiškas transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, būsto paslaugas. Kuo ši infrastruktūra silpnesnė, tuo ilgiau žmonės užtrunka keliaudami ir tuo daugiau sumoka už prasto lygio paslaugas. Žmonių laikas ir pinigai nėra produktyviai investuojami.
Ši situacija verčia galvoti apie tai, kaip duomenys ir tokios sistemos, kaip BIM, gali mums padėti. Taigi pirmiausia turime rasti atsakymus į du klausimus.
- Kaip statyti kokybiškesnius statinius?
Kaip padidinti sektoriaus produktyvumą, kad būtų statomi aukštos kokybės, funkcionalūs statiniai, kurie būtų tvarūs ir taupūs, pritaikyti ateities poreikiams, leidžiantys teikti kokybiškas paslaugas?
- Kokius statinius turime statyti?
Kaip apdoroti informaciją, susijusią su tuo, kaip statinius naudoja visuomenė, kaip ji priima teikiamas kasdienes paslaugas? Informaciją apie statinių eksploatacines savybes ir jų naudotojų poreikių tenkinimą galima panaudoti planuojant investicijas į statinius.
Duomenys, sugeneruoti antrajame BIM lygyje*, suteikia išsamų ir tikslų inžinerinės informacijos rinkinį, apimantį projekto tikslus ir „kaip pastatyta“ rodmenis, nusakančius, kaip statinys turi būti eksploatuojamas. Kai šie duomenys naudojami procesuose, nustatytuose standarto BS 1192 dokumentuose, jaučiama ženkli teigiama įtaka projekto ir komercinės vadybos procesams. Tokiu būdu efektyvinama tiekimo grandinė – užtikrinama greita prieiga prie aktualios informacijos ir galimybė pakartotinai panaudoti informaciją be pakartotinio jos atkūrimo.
Ši informacija kartu su pasiekta pažanga produktų gamybos, jų klasifikatorių ir informacijos valdymo srityse jau dabar keičia statybos projektų įgyvendinimo specifiką. Teigiami pokyčiai akivaizdūs – tokie projektai, kaip geležinkelio linija „Crossrail“ Londone, pademonstravo, kaip technologijų naudojimas gali didinti produktyvumą ir kokybę.
Be to, projekto duomenys tampa dar svarbesni, kai statinys perduodamas eksploatuoti. Statinių naudojimo ir priežiūros išlaidos yra 30 proc. didesnės, nei kasmet išleidžiama naujų statinių statybai. Taip pat yra suskaičiuota, kad 80 proc. statinių, kurie bus naudojami artimiausius 20 metų, jau pastatyti. Tai reiškia, kad būtina koncentruotis į duomenų panaudojimo klausimus, planuoti ir optimizuoti įvairią esamų statinių priežiūros veiklą.
Dar daugiau naudos galima gauti BIM duomenis lyginant su informacija, kurią teikia įvairūs statinio sensoriai. Duomenys, pasiekiami išmaniaisiais telefonais ar kitomis priemonėmis, gali padėti efektyviau vertinti statinio eksploatacinius rodiklius. Galimybė analizuoti paslaugų teikimo veiklą, statinių sąveiką ir jų naudojimo duomenis leidžia matematiniais ir algoritminiais skaičiavimais prižiūrėti, automatizuoti ir optimizuoti procesus (ateityje šį darbą palengvins ir dirbtinis intelektas).
Svarbu pažymėti, kad visos šios intriguojančios galimybės bus įmanomos tik užtikrinus nuolat besimokančią ir bendradarbiavimu grįstą aplinką. Tai reikalauja naujų įgūdžių, atvirų pažiūrų. Svarbu tinkamai paruošti švietimo ir tobulinimosi programas, kurios padėtų didinti sektoriaus pajėgumus ir našumą. Norint sukurti bendradarbiavimu paremtus ryšius, būtini aukštos kokybės ir patikimi duomenys. Tai užtikrinti – dar vienas iššūkis. Informacijos kiekis, nepakankamos galimybės ją patvirtinti ir neužtikrinami apmokymai rodo, kad duomenų kokybės ir patikimumo klausimo dar negalima laikyti išspręstu.
Pasaulis vis labiau integruojasi, o lūkesčiai didėja. Jungtinės Karalystės antrojo BIM lygio diegimo komanda skatins pokyčius, reikalingus norint sukurti visapusiškai skaitmeninę ekonomiką socialinei ir ekonominei infrastruktūrai. Laikas neabejotinai parodys, kurios valstybės investavo į savo ateitį, o kurios ne.
Jungtinė Karalystė (JK) skaitmeninimo iniciatyvos ėmėsi pripažinusi, kad egzistavusi statybos aplinka šį sektorių varžė ir neleido jam dar labiau prisidėti prie valstybės ekonomikos stiprinimo.
Jungtinės Karalystės vyriausybė, siekdama sumažinti tokius didelius nuostolius, ėmėsi tvarkyti ir efektyvinti informacijos srautus. Taip atsirado programa „Digital Built Britain“, kurios tikslai:
*Jungtinėje Karalystėje išskiriami pirmasis ir antrasis BIM taikymo brandos lygiai. Dabar JK yra antrojo BIM lygio diegimo etapo pabaigoje. JK vadovaujamasi standartu BS 1192, nustatančiu informacijos srautus ir kokybę statybos procesuose.
