Pastaraisiais metais Lietuvoje kelią sėkmingai skinasi įvairūs statybos procesą lengvinantys skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip BIM. Tačiau BIM technologiją naudojantys „YIT Lietuva“ specialistai įsitikinę, kad 3D modelis neišnaudoja visų skaitmeninimo galimybių.
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad, kalbant apie BIM pritaikymą, reikia išskirti tris esminius statybos etapus: planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą. Tai ir lemia, kada BIM yra tik kurios nors modelio dalies 2D ir 3D brėžiniai, o kada jis tampa įrankiu, leidžiančiu realiu laiku sekti statybų eigą. Išnaudodami visas BIM galimybes, specialistai vietoje atskirų brėžinių dirba su viso statinio modeliu. Tai ne tik padeda darbus atlikti greičiau, lanksčiau bei tiksliau, bet ir sumažina klaidų tikimybę.
„Kiekviename etape svarbios atskirų projekto dalyvių atsakomybės ir santykiai, todėl aiškus BIM įgyvendinimo planas užtikrina efektyvų ir sklandų procesą. Jo rezultatas – kokybiškas skaitmeninis modelis, kuris neapsiriboja tik brėžiniais“, – kalba K. Vanagas.
„Pirminiame etape pastato informaciniam modeliui keliami tik LOD100/200 detalumo lygį atitinkantys minimalūs reikalavimai. Jei yra specifinių reikalavimų, tam tikrus parametrus galima papildyti. Toks modelis atitinka formalius reikalavimus, o praktika rodo, kad nėra prasmės iš projektuotojų reikalauti daugiau“, – teigia „YIT Lietuva“ BIM vadovas Audrius Leonavičius. Dažniausiai projektavimo etape sukuriama geometrija ir dalis informacinių parametrų, taip pat pašalinami galimi atskirų disciplinų modelių susikirtimai.
Leonavičius priduria, kad įprasti brėžiniai reikalingi tik rengiant reglamentais numatytus dokumentus ar siekiant gauti statybos leidimą. Tokius brėžinius nesunku suformuoti iš interaktyvaus 3D modelio, tačiau statybos darbų procese patogiau naudotis dinamišku skaitmeniniu modeliu. Skirtingai nei statiškas projektas, jis gali būti keičiamas ir pildomas kas valandą ar net minutę.
BIM modelis apima ir laiką, ir finansinius aspektus
Vienas esminių BIM pranašumų tas, kad, iš projektavimo perėjus į projekto įgyvendinimo etapą, 2D ar 3D modelį papildo ir kitos dimensijos. „4D technologija leidžia šalia erdvinio projekto modelio įtraukti procesų trukmės skaičiavimus, 5D – finansinius ir ekonominius darbų aspektus. Kitas žingsnis – įdiegti 6D pakopą, kuri leistų stebėti jau pastatyto objekto eksploatavimą“, – aiškina vystymo vadovas Darius Kvedaravičius.
Nuosekliai įvykdžius BIM reikalavimus, visą esminę informaciją galima rasti modelyje, tad brėžiniai ir žiniaraščiai tampa nereikalingi, o projektuotojai gali daugiau dėmesio skirti papildomiems statinio variantams modeliuoti.
Skaitmeninės priemonės leidžia geriau sekti ir kontroliuoti statybas. Dėl spartaus šiuolaikinės statybos tempo 2D brėžiniais pagrįstas kokybės tikrinimas neefektyvus. BIM erdvėje projekto dalyviai realiu laiku keičiasi informacija, naudoja naujausius skirtingų projekto dalių modelius, komentuoja, klausia ir formuluoja užduotis.
Tiesa, tam reikia aukštesnių projektų vadovų kompetencijų, tad visiems statybos sektoriaus profesionalams būtina nuolat tobulėti. K. Vanagas pastebi, kad dėl nusistovėjusių darbo metodų, naujovių baimės, brangios įrangos ir specialistų paruošimo spragų BIM iki šiol nėra iki galo įsisavintas Lietuvos rinkoje. Tačiau pati „YIT Lietuva“ praėjusiais metais ėmėsi iniciatyvos ir sudarė galimybes Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams naudotis Vokietijos bendrovės „RIB Software SE“ sukurta programine įranga, o šiais metais bendradarbiavo su Kauno technologijos universitetu diegiant Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centrą.
Tikslumas projektavimo etape – būtinas
Kvedaravičius pabrėžia, kad BIM naudojimas projektavimo ir įgyvendinimo etapuose nėra atskiros sritys. Nors projektuotojai supranta skaitmeninių sprendimų svarbą statybos procese, nesusikalbėjimų vis tiek pasitaiko. Vis dar iškyla pastato skaidymo pagal lygius, zonas, etapus iššūkis, taip pat ne visada sutampa kitų parametrų naudojimo poreikis.
Specialistas teigia, kad, kontroliuojant šių reikalavimų vykdymą, projektavimo etape galima sukurti aukštesnės kokybės skaitmeninį modelį, kuris, įgyvendinant projektą, leidžia greičiau automatizuoti pelningumo skaičiavimus ir sąmatos sudarymą.
Vanagas priduria, kad BIM panaudojimui statybos etape ne visada skiriama pakankamai dėmesio. Kadangi rangovas prie projekto prisijungia tada, kai skaitmeninis modelis jau pradėtas kurti, būtina prisitaikyti prie proceso, o tam reikia papildomų sąnaudų ir laiko. „Naudojame papildomus BIM įrankius, leidžiančius koreguoti informaciją apie parametrus, – taip modelis paruošiamas projekto valdymui. Apskaičiuoti kiekiai susiejami su įkainiais, integruojamas laiko grafikas, modeliuojamas virtualus statybos procesas, fiksuojami atliktų darbų kiekiai ir efektyvumo rodikliai, pajamos bei išlaidos“, – kalba K. Vanagas.
Pasigenda standartizacijos
Pasak D. Kvedaravičiaus, sklandžią projektavimo ir įgyvendinimo etapų integraciją apsunkina standartizacijos stoka, neleidžianti informacijos apdorojimui taikyti tipinių sprendimų, tačiau ieškoma kompromisų: „Šiuo metu visiems projekto dalyviams priimtiniausias ir patogiausias skaitmeninio modelio informacijos apsikeitimo standartas yra IFC. Pagal jį sukurtus modelius galima naudoti ne tik projekto valdymui, bet ir kokybės bei saugos darbe reikalavimams užtikrinti.“
Skirtingai nei projektuojant, statybos etape neužtenka tik pastato elementų klasifikatoriaus, nes čia BIM modelį papildo resursų, darbų pobūdžio ir kiti kintamieji. Ne visada lengva rasti kompromisą net dėl mato vienetų.
Kvedaravičiaus požiūriu, artimiausias uždavinys – su techninėmis specifikacijomis susieta bendra žiniaraščio struktūra. Žengus šį žingsnį, užsakovas galėtų palyginti ir tinkamai įvertinti perkamus darbus, o rangovams tai užtikrintų vienodas konkursines sąlygas.