Nuo 2016 m. Pasyvaus namo standartas apibrėžiamas taip: šildymo ir vėsinimo poreikiams suvartojama ne daugiau nei 15 kW/m2/a, sandarumo rodiklis – ne didesnis kaip 0,6 esant 50Pa n50 [/h], o pirminės energijos suvartojimas siekia iki 60 kW/m2/a.
Plintant BIM metodikos naudojimui, šiame procese dalyvauja ir Vokietijos Pasyvaus namo institutas (PassivHaus Insitut).
Jis siūlo naują produktą BIM2PH, palengvinantį darbą projektuotojui, architektui bei kitiems specialistams ir leidžiantį išvengti žmogiškųjų klaidų. BIM2PH yra konverteris, leidžiantis perduoti informaciją iš BIM į Pasyvaus namo planavimo programą PHPP.
Naudojantis BIM2PH, galima iš BIM į PHPP konvertuoti šiuos duomenis:
ilgį, plotį ir aukštį (vietą),
pastato apvalkalo paviršiaus geometriją,
šilumos tiltelius,
langų / durų geometriją,
langų ar sienų / stogų orientaciją,
komponentų savybes (paviršių ar langų U reikšmes, spinduliuotės savybes),
grindų plotą,
interjero informaciją.
Galima modeliuoti, keisti duomenis, o apdirbtą failą, jau su naujais parametrais, konvertuoti atgal į BIM ir taip užtikrinti energinį efektyvumą. Šis konverteris trumpina specialisto darbo laiką suvedant pakeistus duomenis. Taip pat palengvina darbą, nes pastatų modelius galima tiesiog perkelti iš BIM į projektavimo įrankį PHPP.
PHPP – pasaulyje pripažinta Pasyvaus namo instituto sukurta programa, skirta Pasyvaus namo modeliavimui ir sertifikavimui. Ji pagrįsta nuolatiniu ir ilgalaikiu monitoringu, nuolat papildoma ir atnaujinama.
Sertifikuotas Pasyvaus namo planuotojas Rimvydas Adomaitis, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą Lietuvoje, sako: „Visus reikalingus duomenis teisingai suvesti į PHPP nėra lengvas darbas, todėl automatinis duomenų perkėlimas iš projekto į PHPP gerokai sutrumpintų darbo laiką, sumažintų sąnaudas ir klaidų tikimybę.“
Įrankio veikimo principas yra skaičiuoklės. Prireikus, kaip ir kituose projektavimo įrankiuose, galima kurti šablonus, kuriuos galima pritaikyti tų pačių parametrų pasikartojančioms sienoms ar kitoms konstrukcijoms.
Projektuojant namą, į PHPP suvedama visa svarbiausia pastato ir jo aplinkos informacija: tiksli namo vieta ir klimato sąlygos, aplinkinių pastatų, medžių, kalnelių, terasų stogelių ir balkonų ar kitų šešėlį ant namo metančių objektų, pamatų, sienų, langų, lauko durų ir stogo konstrukcijų, šildymo, vėdinimo ir kitų inžinerinių sistemų pagrindiniai duomenys iki pat stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio Ψ (PSI) vertės.
Naudojant PHPP galima suprasti:
– kiek daugiau kainuos namo šildymas, jei į šiaurinę sieną, pro kurią atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą, įprojektuosime langą. Taip pat – ar verta jį toje vietoje turėti ir koks dydis, atsižvelgiant į energinio naudingumo reikalavimus, būtų racionaliausias;
– kiek sumažės namo šiluminiai nuostoliai, jei, atitinkamai parinkę langų stiklus, pastato pagrindinį fasadą labiau pasuksime į pietų pusę;
– ar numatytų pastato perkaitimo prevencijos priemonių pakaks, kad namas neperkaistų vasarą;
– kur yra didžiausi namo nuostoliai ir kur galima daugiausia sutaupyti.
Toks supratimas leidžia pasirinkti tinkamus (įvertinus kainą ir savybes) namo elementus ir sutaupyti namo statybai reikalingų lėšų.
„PHPP, manau, puikiai tinka ne tik pasyvių namų projektavimui. Ar pakankamai apšiltintas namo stogas, ar reikia tokių brangių langų, ar tikrai reikalingos saulės žaliuzės, o gal geriau įrengti stogelį nuo saulės, ar ne per daug apšiltintas namo fasadas – šie ir kiti klausimai, lemiantys būsimą gyvenimo kokybę ir statybos kainą, kyla ne tik pasyvių namų planuotojams ir statytojams“, – sako R. Adomaitis.
Dirbti šia programa specialistus moko tarptautiniu mastu pripažinti ir Pasyvaus namo sertifikatus turintys lektoriai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos. Kaip teigia patys lektoriai, mokymuose architektai ir planuotojai tik supažindinami su programa, o profesionaliai ją naudoti išmoks tie, kurie bent kartą suprojektuos pastatą, apskaičiuos, patikrins ir sertifikuos.
