Į viršų
Mokslo paskirties pastato (progimnazijos) projektas
Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Užsakovas Projektuotojai
Pavilnionių g. 25, Vilnius 2026-03-30 – 2026-04-24 Vilnias kolegija, Statybos fakultetas VIKO STF studentų grupė

 

Projektas sukurtas Vilniaus kolegijos (toliau – VIKO) Statybos fakulteto (Vilnius, Lietuva) ir Université de Rennes (Rennes, Prancūzija) studentų tarptautinės projektavimo praktikos metu. Projektas, taikant statinio informacinį modeliavimą (toliau – BIM), buvo rengiamas studentų grupėje, kurioje dalyvavo studentai iš VIKO skirtingų studijų programų – Statybos, Išmaniųjų pastatų inžinerijos, o taip pat iš Université de Rennes statybos inžinerijos.

Pagal Užsakovo (dėstytojų suformuotą) užduotį, kuri sukurta remiantis realiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektūrinio konkurso užduotimi, išnagrinėti pagrindiniai projekto reikalavimai ir užduotys.
Išnagrinėti pagrindiniai reikalavimai mokyklinio ugdymo įstaigų projektavimui, išanalizuota esama situacija ir suprojektuotas mokyklos pastatas Vilniuje, taikant BIM metodikos principus.

Sudėtingų formų modeliavimui naudota modeliavimo programinė įranga, išskirtinumas buvo – nestandartinės perdangos modeliavimas, skirtingų medžiagų kolonos ir pan.

Pasirinkti nestandartiniai konstrukciniai sprendiniai buvo ne tik modeliuojami, bet ir atliekami skaičiavimai. Pavyzdžiui, surenkamo gelžbetonio sijos buvo paskaičiuotos, parinktos iš gaminių katalogo ir sumodeliuotos.

Siekiant įgyvendinti projektavimo užduotyje iškeltus tikslus, modeliuojamos ne tik erdvės, bet ir technologinė įranga, funkcinis išplanavimas. Tiek klasėse, tiek valgykloje ir kitose patalpose sumodeliuoti baldai ir technologinė įranga.

Rengiant projektą buvo atsižvelgiama ir į tvarumo aspektą. Priimant sprendimus prioritetas teikiamas pasirenkant tvarias medžiagas (pvz., medines kolonas, sijas), tačiau ir į funkcinius sprendinius – kaip mokiniai jausis pastate – ar bus šviesu, erdvu, jauku ir t.t.

Kadangi projekte buvo keletas atskirų statinių ir kelios projekto dalys, koordinavimui buvo naudojamos vieningos ašys, kurios buvo koordinuotos pagal „Project Base Point“. Patikra koordinavimui atliekama tiek Navisworks,
tiek Catenda aplinkoje. Buvo atliekama susikirtimų analizė buvo ir identifikuojami neleistini susikirtimai, kurie vėliau taisomi.