Lietuvos statybos sektoriuje pastebimas vis didesnis susidomėjimas BIM metodikos taikymu. Sparčiausiai ši metodika diegiama statinio projektavimo stadijoje. Tai suprantama – kokybiškas statinio BIM modelis projektavimo stadijoje yra būtina sąlyga norint tinkamai įgyvendinti BIM metodiką ir kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

Statybos metu surašoma daug dokumentų. Kiekviename jų fiksuojama tam tikra informacija. Ji suteikia žinių apie įvykdytus statybos darbus, o teisiniuose ginčuose gali būti naudojama kaip įrodymas apie tam tikrų aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

Statinio statybos dokumentus galima apibrėžti kaip vienašalius, dvišalius ir daugiašalius statybos dalyvių aktus, kuriuose fiksuojama informacija apie statinio statybos eigą: atliktus darbus ir jų kiekį, kokybę, eigą bei kitas aplinkybes.

Kadangi pagrindinius reikalavimus statybos vykdymo dokumentacijai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, užsienio šalyse parengta programinė įranga nėra pritaikyta Lietuvos teisei. Todėl Lietuvos teisę atitinkanti programinė įranga turi būti kuriama iš naujo arba adaptuojama sukurta užsienio programinė įranga.

Šiuo metu yra sukurtas ir jau praktikoje taikomas skaitmeninis statybos darbų žurnalas. Ši programinė įranga yra didelis žingsnis pirmyn skaitmeninant statybos procesą. Plėtojant statybos žurnalo skaitmeninimą, daugiau problemų kyla ne dėl programinės įrangos funkcionavimo (programinė įranga nuolat tobulinama), o dėl paties žurnalo teisinio reglamentavimo ir formos, reikalavimų, kaip žurnalą pildyti.

Paminėsiu keletą pavyzdžių. Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad įrašai statybos darbų žurnale turi būti daromi pasibaigus kiekvienai darbo dienai. Tarp jų – įrašai apie atliktus statybos darbų kiekius. Praktikoje tokius įrašus padaryti teisingai yra neįmanoma. Tai reikštų, kad, pasibaigus kiekvienai darbo dienai, statybos vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas turėtų apžiūrėti ir įvertinti visus tą dieną atliktus statybos darbus. Kitą dieną jie turėtų šį darbą kartoti, bet, kadangi reikia įvertinti tik pastarosios dienos atliktus darbus, jiems reikėtų atsiminti, kuriose vietose darbų kiekiai (pvz., nutinkuotos pertvaros, iškastos tranšėjos dalis ir pan.) jau buvo užfiksuoti.

Akivaizdu, kad aprašytas reikalavimas yra ir neįgyvendinamas, ir nereikalingas. Statybos vadovai, techniniai prižiūrėtojai yra priversti rašyti darbų kiekius iš akies. Tokia situacija menkina statybos darbų žurnalo ir kitos statybos vykdymo dokumentacijos reikšmę, patikimumą. Esant netiksliems įrašams statybos vykdymo dokumentacijoje, yra sunkiau spręsti teisinius ginčus.

Taip pat nelogiškas reikalavimas statybos vadovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui statybos darbų žurnale pasirašyti kasdien. Mažesniuose objektuose statybos vadovas ir (ar) statybos techninis prižiūrėtojas gali lankytis ne kasdien (tai leidžia statybos techninis reglamentas), tačiau jie verčiami pasirašyti kiekvieną dieną. Kilus teisiniams ginčams, gali rastis klausimas, ar pasirašymas už per darbo dieną atliktus darbų kiekius nebuvus statybvietėje neturėtų būti laikomas dokumentų klastojimu.

Dabar galiojančiame statybos darbų teisiniame reglamentavime yra ir daugiau „pilkų“ vietų. Todėl tolesnei statybos proceso skaitmeninimo sėkmei trukdo būtent esamas teisinis reglamentavimas. Būtina parengti naują statybos žurnalo pildymo teisinį reglamentavimą ir pagal tai koreguoti jau sukurtą skaitmeninio statybos darbų žurnalo pildymo programinę įrangą.

Statybos techniniai reglamentai nustato reikalavimus tik daliai statybos vykdymo dokumentacijos – daug reikalavimų nustato Civilinis kodeksas. Jis nustato reikalavimus statybos darbų perdavimo–priėmimo aktui ir statybos dalyvių tarpusavio komunikacijai, kuri įprastai fiksuojama dokumentais:

• pranešimais,
• įspėjimais,

Civilinis kodeksas griežtai numato, kokias teisines pasekmes sukelia konkretus statybos vykdymo dokumentas. Didžiausia statybų praktikoje problema, susijusi su Civiliniame kodekse nurodytais statybos dokumentais, yra ta, kad statybos dalyviai neaiškiai formuluoja statybos vykdymo dokumentus ir skirtingi statybos dalyviai juos skirtingai supranta.

Pateiksiu vieną pavyzdį. Rangovas pateikė užsakovui dokumentą pavadinimu „Komercinis pasiūlymas“, kuriame nurodė, jo nuomone, reikiamus atlikti statybos objekte papildomus darbus ir jų kainą[1]. Užsakovo vadovas šiame dokumente padarė žymą „darbus ir medžiagas aktuoti pagal faktinį medžiagos sunaudojimo kiekį remiantis šiuo įkainiu“. Darbai buvo atlikti, tačiau teisme vyko ginčas, ar dokumentas „Komercinis pasiūlymas“ yra pranešimas apie būtinus atlikti papildomus darbus, o užsakovo vadovo įrašas reiškia sutikimą juos apmokėti. Trijų instancijų teismai nagrinėjo šią situaciją ir nusprendė, kad vis dėlto tai buvo pranešimas apie būtinus atlikti papildomus darbus, o užsakovas sutiko apmokėti rangovo „Komerciniame pasiūlyme“ nurodytus darbus. Panašių situacijų teismų praktikoje yra daug.

Siekiant išvengti tokių ir panašių situacijų, turėtų būti sukurtas skaitmeninis statybos dalyvių tarpusavio komunikavimo procesas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą. Tokiu būdu kiekvienas komunikacinis statybos dalyvio pranešimas būtų priskiriamas konkrečiai Civilinio kodekso reglamentuotai situacijai ir visiems statybos dalyviams būtų aišku, kokios teisinės pasekmės kils sureagavus į šį pranešimą vienu ar kitu būdu. Tokiu atveju reikšminga informacija būtų papildomas statinio BIM modelis ir galima būtų išvengti daugelio teisinių ginčų tarp statybos dalyvių.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tolesnė statybos vykdymo dokumentacijos skaitmeninimo plėtra turėtų būti atliekama šiomis kryptimis:

• tobulinant statybos darbų žurnalo teisinį reglamentavimą,
• kuriant Lietuvos Respublikos teisę atitinkančią statybos dalyvių komunikavimo programinę įrangą.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 (UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“).
Šaltinis – http://www.infolex.lt/tp/125637 [2019-03-11]

Prof. dr. Sigitas Mitkus

VGTU Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros vedėjas