Sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacijų technologijos per pastarąjį dešimtmetį padarė esminį proveržį skaitmeninant ir automatizuojant procesus visuose gamybos, pramonės sektoriuose. Pramonė 4.0 – mūsų laikotarpio gamybos technologijų revoliucija, kurios išskirtinė savybė – masinis kibernetinių fizinių sistemų diegimas į gamybą. Šios technologijos neaplenkė ir statybos sektoriaus, kurio skaitmeninimo procesai apibūdinami atskiru terminu Statyba 4.0, įvertinant šio pramonės segmento svarbą, daugiafunkciškumą, specifiką bei sąsajas su daugeliu pramonės sričių. 

Vienas pagrindinių statybos sektoriaus uždavinių – didinti efektyvumą. Per pastaruosius du dešimtmečius išsivysčiusi, sparčiai tobulėjanti skaitmeninių duomenų sukūrimo ir valdymo technologija, pagrįsta statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) metodais ir principais, tapo pagrindiniu įrankiu skaitmeninant ir automatizuojant turto sukūrimo ir valdymo procesus statybos industrijoje.

Šiandien BIM technologijos yra Statybos 4.0 skaitmeninės transformacijos pagrindinė varomoji jėga, esmė ir turinys. Statinio informacinio modeliavimo technologijų ir jomis pagrįstų darbų organizavimo bei sprendimų priėmimo metodų taikymas daro reikšmingą įtaką visos statybos pramonės mastu, didinant sektoriaus konkurencingumą, skaidrumą, sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumą, darbų našumą, gerinant produktų ir paslaugų kokybę visuose kuriamo turto – pastatų, statinių, infrastruktūros objektų, gyvavimo ciklo etapuose: nuo pasirengimo projektui ir projektavimo stadijos iki statybos organizavimo, turto priežiūros ir valdymo.

Dauguma statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje supranta BIM technologijų taikymo versle svarbą. Įmonės investuoja į BIM technologijas, specialistus, kurie sugebėtų atlikti įvairias su šia technologija susijusias funkcijas ir užduotis. Didelės statybos ir projektavimo kompanijos jau apčiuopė BIM naudą. Dalis jų jau turi arba aktyviai kuria BIM strategijas savo veiklai. Į rinką žengiantys investuotojai, steigiantys modernias įmones ir taikantys naujausias technologijas, prioritetinėmis statybos įmonėmis laiko tas, kurios geba statybos procesuose taikyti skaitmenines technologijas, užtikrinti statybos procesų efektyvumą ir skaidrumą.

Statybos pramonės atstovai, kurių didžioji dalis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) socialiniai parneriai, atkreipia dėmesį, kad jų organizacijoms reikalingi plataus profilio specialistai – statybos inžinieriai, turintys universalių žinių, kompetencijų BIM srityje ir stiprius pagrindus informacinių technologijų (IT) srityje.

Įvertinęs statybos sektoriaus pokyčius, VILNIUS TECH nuo 2015 m. pradėjo vykdyti antrosios pakopos Statinio informacinio modeliavimo studijų programą. Ji sulaukė didelio susidomėjimo tarp būsimų studentų bei užsakovų – Lietuvos statybos rinkos subjektų. Per šešerius magistrantūros studijų programos vykdymo metus, bendradarbiaudami su statybos rinkos dalyviais, būsimais darbdaviais, užsakovais, studijų programos rengėjai ir jos dėstytojai suformulavo reikalavimus naujos kartos BIM specialistui.

Atsižvelgdamas į laikotarpio pokyčius, naujų kompetencijų poreikį, vis platėjantį pažangių BIM technologijų spektrą, augančią specialistų paklausą, VILNIUS TECH įsteigė tarpkryptinę pirmosios pakopos studijų programą Statinio informacinis modeliavimas.

Šią programą baigęs specialistas išmanys ir gebės vykdyti statinio inžinerinio informacinio modeliavimo technologijų diegimo bei įgyvendinimo užduotis projektavimo įmonėse, statytojų, rangovų, gamintojų ir turto valdytojų organizacijose, atsakys už BIM modelio turinio kūrimą ir kokybės kontrolę, vykdys duomenų mainus ir informacijos valdymą, koordinuos BIM integruoto tarpdisciplininio projekto planavimo, rengimo ir pateikimo procesus, atliks kitas su informacijos modelio priežiūra susijusias funkcijas.

VILNIUS TECH, rengdamas Lietuvos statybos sektoriaus specialistus, atsižvelgs į technologinius pokyčius ir suteiks naujų žinių bei kompetencijų savo absolventams.

PROF. DR. ROMUALDAS KLIUKAS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius