Į viršų
Statybų sektorius pasitinka permainas: kaip tai palies statytojus, projektuotojus ir architektus? ‎‎
2020 27 spalio

LR Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė sprendimą – nuo ateinančių 2021 m. visuomeninių objektų projektavimas ir statyba privalės būti skaitmenizuojama, t. y. vykdoma BIM (Building Information Modelling) aplinkoje.

Pirmajame etape BIM metodų taikymas privalomas, kai bus projektuojami ir statomi nauji ar rekonstruojami ypatingieji statiniai, kurių investicijų suma siekia 5 mln. eurų ar daugiau, taip pat projektuojami, įrengiami ar pertvarkomi inžineriniai statiniai ar kilnojamieji objektai, kurių investicijų suma – 10 mln. eurų. Kaip šie pokyčiai palies statybos sektorių? Kokie iššūkiai laukia statybos bendrovių, projektavimo įmonių, architektų? Apie tai su „Statyba ir architektūra“ kalbėjosi VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

– Ar dauguma statybos įmonių jau pasiruošusios dirbti su BIM įrankiais?

Inovacijų diegimo poreikis sukelia nemažai iššūkių verslui. Statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. bendrovių riboja biudžetas, o 34 proc. tiesiog susiduria su darbuotojų abejingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog valdžios ryžtingumo pasigenda 30 proc. statybos įmonių, o 29 proc. teigia, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas.

Lietuvoje turime panašią padėtį. Mūsų šalies statybos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, jog net 48 proc. bendrovių abejoja, kad valdžios institucijos telks dėmesį į jų sektoriaus skaitmenizavimą ir technologinį perginklavimą, todėl neskuba investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir neturi apmokytų specialistų, kurie gebėtų taikyti BIM savo darbe. Šie rezultatai akivaizdžiai rodo, kad turime sąlyginai žemą kompiuterinio raštingumo lygį statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams jau neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais.

– Ar tai neapribos įmonių, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose, skaičiaus?

 Viešųjų pirkimų konkursuose iš 8000 šalyje registruotų statybos bendrovių dalyvauja vos 1200, o galinčių dirbti, taikant BIM metodologiją, turime vos 150. Dalis jų šiuo metu apskritai nedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, nes yra nusivylusios viešųjų pirkimų procesais Lietuvoje ir neteisinga orientacija į mažiausią kainą bei siekiamą momentinę naudą. Tokios bendrovės turi didelį pasitikėjimą privačiame sektoriuje ir dirba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Jeigu mūsų valstybė pradės plačiau taikyti BIM, tuomet tikėtina, kad tai paskatins stiprias ir konkurencingas statybos įmones atsigręžti į viešuosius pirkimus ir pradėti dalyvauti konkursuose. Turime suprasti, kad BIM reikalavimas viešuosiuose pirkimuose tik skatins statybų pramonės pažangą ir didins įgyvendinamų projektų kokybę, o ne ribos konkurenciją.

– Kokie BIM taikymo viešajam sektoriui privalumai?

Klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, urbanizacija ir imigracija, senstanti infrastruktūra, poreikis skatinti ekonomikos augimą, taip pat riboti biudžetai – tai yra uždaviniai, kuriuos turi spręsti valdžios institucijos, viešosios infrastruktūros savininkai ir visa visuomenė. Inovatyvus, konkurencingas ir augantis statybos sektorius – būtina šių uždavinių sprendimo sąlyga.

Statybos sektoriuje šiuo metu vyksta skaitmeninė revoliucija. Šiandien sparčiai diegiamas BIM – strateginė priemonė siekiant mažinti sąnaudas, didinti našumą ir veiklos efektyvumą, gerinti infrastruktūros kokybę ir aplinkosauginį veiksmingumą. BIM leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. Pavyzdžiui, skaitmeninė renovuojamų pastatų informacija mažiausiai 2 kartus atpigintų rekonstrukcijos projektų rengimo kainą ir greitį.

Taikant inovatyvias technologijas, pirkimo procedūros taps greitesnės ir skaidresnės. Pirkimo dalyviams, perskaičius pirkimo sąlygas, nebekils daugybės klausimų, o perkančiosioms organizacijoms nereikės vis atidėti sprendimo priėmimo terminų. Viešojo sektoriaus pirkimų vykdytojas yra atsakingas už viešųjų lėšų panaudojimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, o būtent BIM taikymas leidžia numatyti tikslius biudžetus, sumažinti statybos sąnaudas ir tiksliai susiplanuoti projektų įgyvendinimo trukmę, išvengti vėlavimų tikimybės.

Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visame pasaulyje šiandien pripažįsta BIM kaip strateginę priemonę, padedančią mažinti išlaidas, siekti kokybės ir politinių tikslų. Didžioji dalis valstybių jau imasi iniciatyvos ir reikalingų veiksmų, skatinančių BIM taikymą statybos sektoriuje, kuriant ir eksploatuojant viešąjį turtą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė skaitmenintis ėmėsi suskaičiavusi, kiek daug valstybei kainuoja vėluojantys projektai, klaidų taisymas, eikvojami energijos ištekliai, kaip žmonių gerovei ir ekonomikai atsiliepia tarša, nepakankamai geros gyvenamosios aplinkos sąlygos, transporto grūstys, vėluojantys traukiniai, nepakankamas pasiruošimas potvyniams ir pan. Anksti buvo pripažinta, kad prie šių problemų sprendimų gali efektyviai prisidėti statybos sektoriaus skaitmeninimas ir BIM.

Platus BIM taikymas Europos architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriuje iki 2025 m. leistų sutaupyti net 15–25 proc. lėšų pasaulinėje infrastruktūros rinkoje, stiprinti ES konkurencingumą, įgyvendinti taršos mažinimo bei energinio naudingumo didinimo uždavinius, pavyzdžiui, nuo 2020 m. statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus. Prognozuojama, kad BIM taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu.

– Kokius netikėtumus reikėtų įvertinti? O gal jau dauguma statybos įmonių pasiruošusios ir ramiai laukia šio žingsnio? 

Dabar itin svarbi valdžios institucijų parama ir kryptingi veiksmai, kurie padėtų įgyvendinti statybos įmonių skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujas technologijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti darbo našumą. Šiandien turime sukurtą ekonomikos skatinimo planą ambicingu pavadinimu – „Ateities ekonomikos DNR“. Skiriamos lėšos infrastruktūros projektams – teisinga ir tikslinga plano dalis ekonomikos bei darbo rinkos palaikymui, tačiau tai nėra statybų pramonės rėmimas. Realiu skatinimu statybininkams taptų kryptingos investicijos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų orientuoti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujų technologijų ir įrenginių, įsidiegti šiuolaikines vadybos metodologijas ir užsitikrinti naujausių licencijų įsigijimo galimybes programinei įrangai. Tai – investicijos į ateitį.

Tačiau noriu pasidžiaugti, kad pažangos siekiantis privatus sektorius naujoves priima pozityviai ir sklandžiai – vis daugėja projektavimo ir statybos įmonių, kurias pripažįstame kaip gebančias taikyti BIM, organizuojame geriausių Lietuvos BIM projektų konkursus. Pavyzdžiui, šiam konkursui per penkerius metus gavome net 135 paraiškas su įgyvendintais BIM projektais Lietuvoje. Džiugu, kad tarp šių projektų yra ir tokių, kurių užsakovas – valstybės įmonės.

Kaip ir kiekviena inovacija, tai verčia keistis, mokytis, tobulėti. Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos yra būtinas norint išlikti ir siekti pažangos.

– Ar profesinėse mokyklose būsimieji statybininkai turi įgyti žinių, susijusių su statybos procesų skaitmenizavimu? 

Tai – tiesiog būtina, nes statybos sektorius sparčiai skaitmenizuojasi. Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių įrankių ir technologijų, kurios ateityje tik taps dar labiau inovatyvesnės ir pažangesnės, todėl itin svarbus tampa darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.

Lietuvos statybininkų asociacija dalyvavo ES struktūrinio fondo lėšomis finansuojamame projekte, kurio tikslas – paruošti statybų sektoriaus profesijos mokytojus taikyti BIM žinias, ruošiant būsimus statybininkus. Projekto rezultatas – tinkamai paruošti mokytojai ir speciali mokymo programa profesinio rengimo centrams, skirta BIM žinioms perteikti būsimiems statybos sektoriaus darbuotojams. Tai reiškia, kad profesinės mokyklos siekia atliepti besikeičiančios darbo rinkos poreikius.

Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais ir technologijomis statybos procese. Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet ir daryti tą greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl pačios statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų šalies mokymo įstaigoms būtina į tai reaguoti, pritaikant profesinio rengimo programas prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

– Ar tai reiškia, kad architektai, inžinieriai ir statybininkai perspektyvoje turės dar glaudžiau bendradarbiauti? Kaip Jūs įsivaizduojate tokią tarpdisciplininę komandą? Gal statybos įmonėms parankiau vienytis su architektais ar net turėti savo projektavimo komandą, kad paprasčiau būtų „susigroti“? 

Lietuvos atstovas „BuildingSMART“ aljanse yra VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Šis aljansas propaguoja atvirus skaitmeninius duomenis ir absoliučią bendradarbiavimo formą, įgyvendinant net pačius sudėtingiausius projektus.

„Skaitmeninė statyba“ jau ne vienerius metus organizuoja didžiausią skaitmeninės statybos konferenciją parodoje „Resta“, kur pranešėjai iš įvairių pasaulio šalių kasmet tik paliudija, kad bendradarbiaujant visiems projektų komandų nariams galime pasiekti stulbinančiai gerų rezultatų. Bendradarbiavimas ir skaitmeninių technologijų taikymas yra efektyvus pažangos diegimo variklis.

– Kaip Jūs rekomenduotumėte statybos įmonėms pasiruošti naujiems reikalavimams? 

Tai statybos įmonėms nėra naujiena, nes apie BIM Lietuvoje garsiai kalbėti pradėta jau prieš 6–7 metus. 2013 m. buvo priimta ES viešųjų pirkimų direktyva, skatinanti naudoti BIM, o nuo 2014 m. Lietuvoje veikia BIM plėtra besirūpinanti VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Mūsų Vyriausybė statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvai pritarė ir į jos įgyvendinimą įsitraukė 2015 metais.

„Skaitmeninė statyba“ rinkai siūlo ir kuria BIM taikymui, viešųjų pirkimų organizavimui reikalingus dokumentus ir gidus, rinkos dalyviai taip pat turi galimybes tobulintis įvairiuose BIM mokymuose. Pavyzdžiui, jau beveik pusmetį mokymus organizuojame ir nuotoliniu būdu.

Organizacijų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių labai priklauso ir nuo vadovų lyderystės. Šiuo metu nemažai bendrovių dalyvauja ir BIM mokymuose, ir diegiasi Statybininkų (STATREG) kompetencijų korteles. Mano nuomone, pažangios statybos bendrovės tikrai turi visas galimybes ruoštis visuotiniam BIM taikymui statybų rinkoje.

– Koks turėtų būti kitas Vyriausybės žingsnis skaitmenizuojant statybų procesus? 

Norint užtikrinti ilgalaikį ir tvarų statybos sektoriaus augimą, reikia sparčių ir efektyvių investicijų ne tik iš verslo, bet ir iš pačios valstybės pusės. Turime didinti Lietuvos ekonomikos pažangumą, siekdami, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas. Šiandien reikalingas naujas požiūris ir suvokimas, kad jeigu pereisime prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, turėsime daug daugiau gerai mokamų ir aukštos kompetencijos reikalaujančių darbo vietų, bus sparčiai vystomos inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės produktai.

Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų valstybei būtina į tai reaguoti. Tačiau tą pasiekti galėsime tik valstybės ir verslo bendradarbiavimu. Deja, bet šiuo metu mes einame neteisingu keliu. Valstybė bando išradinėti dviratį ir įvairiose srityse investuoti į programinės įrangos bei informacinių sistemų kūrimą, taip konkuruodama, o ne bendradarbiaudama su verslu. Didelė dalis tokių valstybinių projektų patiria fiasko, nes valdžios institucijoms trūksta praktinės patirties, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie leistų sukurti ir palaikyti kokybiškus informacinių technologijų produktus. Ši klaidinga strategija kainuoja ne kam kitam, o visiems mokesčių mokėtojams.

Nepasitikėjimas verslu tapo slenksčiu, kuris trukdo valstybei ir statybų sektoriui sparčiau vystytis, būti konkurencingiems visoje ES rinkoje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį įvairios ūkio šakos Lietuvoje gavo nekuklią ES fondų paramą inovacijoms diegti, bet statybos pramonei modernizuoti buvo skirta mažiausiai lėšų iš visų verslo sektorių. Galiu daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl vyraujančio požiūrio, jog statybose gali dirbti bet kas, todėl šiam sektoriui tokie pokyčiai tiesiog nereikalingi. Paviršutiniškas vertinimas ir menkas dėmesys statybos sektoriui lėmė itin didelį šešėlį darbo rinkoje, sparčią statybininkų emigraciją, aukštą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir žemą konkurencingumo lygį. Todėl šiandien būtina ne tik investuoti į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybų pramonės perginklavimą.

Interviu galite skaityti čia: https://sa.lt/statybu-sektorius-pasitinka-dideles-permainas-kaip-jos-palies-statytojus-projektuotojus-ir-architektus/

Kitos aktualijos
2020 03 liepos
Statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti – įstatymų pataisos

Vyriausybė pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,…

2019 21 lapkričio
Efektyvus statybos projekto planavimas: 4D ir 5D

Didėjantis poreikis statybos projektus įgyvendinti optimaliai verčia galvoti, kaip pakeisti…