Balandžio 28 d. apie infrastruktūros skaitmenizaciją ir jos tarptautinius gerosios praktikos pavyzdžius, Vilniaus metro idėją ir reikalingus pokyčius šalies infrastruktūros vystyme buvo diskutuojama jau 12-us metus iš eilės vykstančiame didžiausiame skaitmeninės statybos tematikos renginyje Lietuvoje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2023. Vilnius“.
Pasak konferencijos iniciatoriaus, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktoriaus ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybų ir infrastruktūros sektorius kasmet žengia skaitmenizacijos keliu, tačiau vykstant urbanizacijai ir sparčiai didėjant didžiųjų šalies miestų, ypač – sostinės, gyventojų tankumui, yra būtini pokyčiai ir nauji sprendimai infrastruktūros projektų planavime bei vystyme.
D. Gedvilo teigimu, vienas galimų sprendimų – Vilniaus metro sukūrimas ir įgyvendinimas. Apie tai, ar sostinė jau subrendo metro infrastruktūros projektui konferencijoje diskutavo D. Gedvilas, EPSO-G valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas, LR aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, karybos ekspertas ir Lietuvos kariuomenės majoras Darius Antanaitis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir „Länsimetro Oy“ finansų direktorius Matiasas Johanssonas, diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Tik pabuvęs Ukrainoje supratau, kad reikia domėtis daugiau apie infrastruktūrą, kuri suteiktų daugiau saugumo. Reikia ieškoti išeičių, kaip galėtume apsaugoti savo piliečius. Be to, Vilniaus auga, keičiasi ir norėdami būti modernūs, turime daugiau dėmesio skirti transporto infrastruktūrai, kuri padėtų išlaikyti miestą atvirą, mobilų ir patogų. Naujai išrinktai Vilniaus valdžiai noriu įkvėpti drąsos ir imtis esmingo Vilniaus m. infrastruktūros projekto“, – diskusijoje „Ar Vilnius jau subrendo metro infrastruktūros projektui?“ kalbėjo D. Gedvilas.
Tiesa, savo abejones dėl metro statybos išsakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kuris įsitikinęs, kad pagal dabartinius planus „metro neapsimokėtų 4 kartus“.
„Reikia paskaičiuoti, kaip padaryti, kad šis projektas apsimokėtų ir tuomet idėja būtų visai įgyvendinama“, – sakė jis.
Darius Antanaitis, karybos ekspertas ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, diskusijoje pažymėjo, jog metro infrastruktūra gali pasitarnauti karo atveju.
„Galimiems karo veiksmams ir civilių apsaugai reikia ruoštis ne tada, kada sproginėja bombos, o tą reikia daryti šiuo metu ir nuolatos. Slėptuvių įrengimas būtų prasmingas panaudojant tam tikslui metro infrastruktūrą. Tai ženkliai atpigintų slėptuvių priežiūros ir išlaikymo sąnaudas“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Šių metų konferencijos pagrindinė tema: „Skaitmeninė infrastruktūra: GIS ir BIM sinergija“. Renginio metu Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai dalinosi savo įžvalgomis, patirtimi bei diskutavo apie šalies infrastruktūros skaitmenizaciją, miesto modelio panaudojimą infrastruktūros planavimui, miesto judumo sprendinius, Vilniaus miesto infrastruktūros vystymo viziją bei reikalingus pokyčius, norint skaitmenizuoti sostinės infrastruktūrą ir užtikrinti patogų susisiekimą.
Atidarymo metu konferencijos dalyvius sveikino LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir VILNIUS TECH senato pirmininkas Alfonsas Daniūnas.
Skaitmenizacijos privalumus, įgyvendinant infrastruktūros projektus apžvelgė LSA prezidentas ir „Skaitmeninė statyba“ direktorius Dalius Gedvilas, Suomijos patirtį miesto modelio panaudojime infrastruktūros planavime pristatė „xD Visuals Oy“ CEO Jarkko Sireeni, apie Helsinkio ESPOO metro kūrimą papasakojo „Länsimetro Oy“ finansų direktorius Matias Johansson, GIS ir BIM sinergijos naudą analizavo „Esri“ atstovas Andreas Lippold, o apie tai, kaip buvo panaudotas BIM, projektuojant Helsinkio metro pristatė BIM ekspertas ir architektas Tomi Tulamo.
D. Gedvilo teigimu, skaitmeninių technologijų panaudojimo būtinybę liudija neseniai Lietuvoje sugriuvęs Kėdainių tiltas. LSA vadovo nuomone, norint užtikrinti infrastruktūros patvarumą, visiems naujiems statomiems pastatams turi būti parengti mašininiu būdu nuskaitomi eksploatavimo ir priežiūros vadovai. Būtent BIM taikymas infrastruktūros projektuose yra sprendimas atsiperkantis ir duodantis įtikinamus ekonominius rezultatus.
„Skaitmeninės infrastruktūros vystymas neįmanomas be kompetentingų BIM specialistų. Europos komisija vysto projektą BUILD UP Skills, kuriuo siekia nustatyti, kokių kompetencijų statybos sektoriuje reikės 2030 metais. Akivaizdu, jog statinio informacinio modeliavimo specialistų poreikis rinkoje tik auga ir augs“, – įsitikinęs jis.
Pasisėmus užsienio ekspertų patirties ir gerosios praktikos pavyzdžių, konferencijos dalyviams apie Vilniaus miesto infrastruktūros vystymo viziją pasakojo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, o prielaidas Vilniaus metro vystymui kartu su istorine tyrimų medžiaga pristatė UAB „Rentinys“ projektų vystymo vadovas Audrius Čepulis.
Renginyje taip pat buvo apdovanoti konkurso „Lietuvos BIM projektai 2023” nugalėtojai ir geriausių skaitmeninės statybos projektų autoriai.
Generaliniai rėmėjai: „YIT Lietuva“, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).
Rėmėjai: „Naresta“, „Jung Vilnius“, „Inhus“, „Sistela“, „BricsCad“, „Projektai ir Co“, „Hilti“, „Cotenders“.
Partneris: Vilniaus miesto savivaldybė.
Informaciniai partneriai: „Statyba ir architektūra“, statybunaujienos.lt, statybuzurnalas.lt, „MEDIA GO“.
