Architektų grupei „Unitectus“ sklandžiausiai pavyko tie BIM projektai, kuriuose buvo aiškus BIM įgyvendinimo planas. Jei pagrindiniai klausimai, tokie kaip modelių tikslumo lygis (angl. level of detail, LOD) pagal projektavimo etapus, standartizuotas elementų kodavimas siekiant juos susieti su laiko ar biudžeto planavimo programomis, BIM koordinatoriaus vaidmuo ir pan., neidentifikuoti ir neaprašyti pačioje projekto pradžioje, daug sudėtingiau sukurti modelį, atitinkantį užsakovo lūkesčius, ir suvaldyti procesą, kai keičiasi ar atsiranda naujų projektuotojų.
Kitaip tariant, sėkmingas projektas turi prasidėti nuo konkrečių užsakovo užduočių ir norų, o ne nuo abstrakčios žinutės: „Mes norime 3D BIM modelio. Ar galite jį paruošti?“
Pradžioje – reali aplinka
Kiekvieno projekto startas – užsakovo užduotis, architekto vizija ir kontekstą apibrėžiantys išeities duomenys. Kontekstą įprastai įvertiname remdamiesi topografine nuotrauka, kurioje sužymėta didžioji dalis reikalingos informacijos: reljefas, sklypų ribos, aplinkinės gatvės ir pastatai, požeminės komunikacijos. Tačiau trūksta trečiosios dimensijos, kuri, ypač projektuojant ankštuose, centrinėje miesto dalyje esančiuose sklypuose, yra labai aktuali.
Tikslus aplinkos modelis nepamainomas atliekant istorinių pastatų rekonstrukcijas, skaičiuojant insoliacijos reikalavimus gretimiems ir projektuojamiems pastatams, nustatant priešgaisrinius atstumus tarp langų, tikslinant blokuojamų pastatų geometriją ir pan. Jį turint, jau ankstyvoje projekto stadijoje yra galimybė kurti architektūrinę viziją, tiksliai atitinkančią aplinkos kontekstą ne tik vizualiniu, bet ir techniniu atžvilgiu, ir išvengti galimų nesklandumų įgyvendinimo stadijoje.
Patenkintas užsakovas
Nepriklausomai nuo BIM užduočių detalumo ir aiškumo, labai naudinga ne tik turėti išsamų trimatį modelį visose projekto stadijose, bet ir pristatyti jį užsakovui. Kuriant pastato brėžinius įprastiniu dvimačiu būdu, tinkamiausias būdas pristatyti projektą yra vizualizacijos. Tačiau, nors ir fotorealistinės, jos yra statiškos ir vaizduoja pastatą tik iš kruopščiai architekto parinktų rakursų.
O BIM modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, pasivaikščioti po vidų, pavaizduoti trimačius pastato pjūvius (horizontalius ar vertikalius), sukurti interaktyvias 360 laipsnių vizualizacijas, matomas su virtualiosios realybės akiniais, – toks projekto pristatymas yra patrauklus ir suprantamas visiems, o ne tik inžinerinį išsilavinimą turintiems specialistams. Išsamiai susipažinus su projektu, užsakovui paprasčiau priimti sprendimą, kai reikia pereiti prie kitų projekto stadijų.
Iki galo koordinuotas BIM modelis (su pastato konstrukcijomis ir inžinerinėmis komunikacijomis) leidžia apžvelgti bet kurią projektuojamo pastato detalę ar sistemą ir nesunkiai susidaryti išsamų vaizdą apie sprendinių kokybę ir atitikimą. Užtikrinamas daug didesnis proceso skaidrumas ir pasitikėjimas komandos darbu. Naudojantis debesijos technologijomis, kai visi projektuotojai dirba tame pačiame BIM modelyje integruotoje aplinkoje, realiu laiku galima stebėti ir darbo rezultatus.
Racionalus resursų paskirstymas
Projektui, ypač sudėtingam, reikia laiko, kurį sutrumpinti sunku dėl žmogiškojo faktoriaus. Kuriant projektą svarbu suderinti daugybę interesų, apsvarstyti daug klausimų, priimti sprendimų. Tai užtrunka, o ir nuomonės darbo metu dažnai pasikeičia, kartais net keletą kartų. Nors tokį gana chaotišką procesą suvaldyti sudėtinga, būtina tinkamai paskirstyti resursus, kad ne tik pradžioje būtų įdedama pakankamai darbo ir išsprendžiami svarbiausi klausimai, bet ir vėliau būtų atliekami visi reikiami pakeitimai, o pabaigoje projektas vis tiek netaptų nuostolingas.
Sėkmingai naudojantis BIM teikiamomis galimybėmis ir realiu laiku matant sprendinius su kiekybinėmis charakteristikomis, galima supaprastinti variantų analizės procesą. Išsami ir tiksli informacija leidžia siūlomus pakeitimus tinkamai pristatyti užsakovui, kad, įvertinus naudą, būtų galima juos priimti arba atmesti.
Jei atskirų projekto dalių modeliai koordinuojami pagal BIM įgyvendinimo planą, lengviau sudėlioti prioritetus ir užduotis, patikslinti sprendinius. Taip pat paprasčiau nustatyti, kuriame etape galėjo įsivelti spragų ar netikslumų.
Taip pat ir finalinėje projekto stadijoje, kai atliekami detalizavimo, specifikavimo, kiekių skaičiavimo darbai, tinkamai parengti ankstesnių etapų modeliai ir automatizuoti procesai, palyginti su įprastiniais projektavimo metodais, leidžia darbo krūvį paskirstyti gerokai racionaliau.
Sklandus įgyvendinimo procesas
Į statybos procesą įsitraukus rangovams, atsiranda naujų iššūkių. Kai nėra aiškaus reglamentavimo ar standartų, kokio detalumo turėtų būti projekto apimtis, nuolat kyla ginčų. Vieni rangovai iš projektuotojų tikisi tik pagrindinių brėžinių ir principinių mazgų, o likusius sprendinius atlieka patys, vadovaudamiesi sukaupta patirtimi. Kiti reikalauja daug labiau detalizuoti. Dažniausiai tai būna susiję su neaiškumais, kaip turi būti sumontuotos konstrukcijos ar tiesiamos inžinerinės komunikacijos, kokie nežymūs nukrypimai nuo brėžinių gali būti toleruojami, o kurie – ne.
Turint tikslų ir suderintą BIM modelį, daug paprasčiau suvokti, koks turi būti pastatas, ir sekti statybos procesą. Pavyzdžiui, montuojat sudėtingą plieno konstruktyvą, kuris dažnai susideda iš tūkstančių labai panašių elementų, atrasti kiekvieno elemento poziciją yra nemenkas iššūkis. Suklysti nesunku. Bet, sudarius konstruktyvo BIM modelį su unikaliais elementų kodais, elementus identifikuoti paprasta, o klaidų rizika minimali.
Be to, itin svarbus ir rangovų pasirengimas dirbti su BIM modeliais. Daugeliui, ypač mažesnių, rangos kompanijų tai vis dar naujovė ir neretai, rangovui atliekant ir kai kuriuos projektavimo darbus, dalis BIM modelio nebeatnaujinama, todėl jo teikiama nauda gerokai sumažėja.
Kas toliau ir kas stabdo?
Vis dėlto, vertindami šiandieninius projektavimo BIM aplinkoje pasiekimus, matome, kad tai tik pirmieji žingsniai.
Pavyzdžiui, trimačiai aplinkos modeliai, nors detalūs ir išsamūs, neturi ypač svarbios ir reikalingos informacijos – požeminių komunikacijų. Jų modeliavimas tradiciniais metodais reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, todėl šioje srityje tikrai yra vietos inovacijoms.
Kuriamų objektų pristatymo visuomenei ar užsakovui galimybės didelės jau ir šiandien, bet tiesioginės sąsajos su labai patrauklia virtualiosios realybės technologija dar nėra. Tenka įveikti keletą papildomų pakopų, kad būtų galima „pasivaikščioti“ po realistiškai atkurtas vidaus ar išorės erdves.
Taip pat reikalingas spartesnis kompiuterių tobulėjimas ir optimalus galimybių išnaudojimas, kad būtų galima kurti itin detalius BIM modelius. Kol tokių galimybių nėra, sudėtinga kalbėti ir apie gilesnę projektavimo ir gamybos integraciją bei automatizaciją, kas būtų didžiulis proveržis projektavimo ir statybos srityje.
Svarbu išlaikyti ir paties proceso nuoseklumą: sprendimus priimti tinkamu laiku, nesiblaškyti ir nedaryti pakeitimų tikintis abejotinos naudos, įdiegtų bendrų standartų laikytis nuo paties pastato sumanymo iki nugriovimo ir medžiagų perdirbimo. Visa tai stipriai pagerintų galimybes pajausti visapusišką BIM naudą visiems projekto dalyviams.
Povilas Čepaitis
Architektas
„Unitecus“
