Duomenų kūrimas nebėra problema, 3D modeliai lūžta nuo informacijos, bet ar jie išliks aktualūs statybų laikotarpiu ar po penkerių metų pastato eksploatacijos? Su BIM modeliu susietų duomenų atnaujinimas statybų metu ir sklandus jų perdavimas į eksploatacijos fazę – šių dienų iššūkis ir siekiamybė, kuriai būtinas pasiruošimas, atviri duomenys bei apgalvoti procesai.
Kodėl?
Užsakovo ar projektuotojo serveriuose saugoma informacija savaime negeneruoja pridėtinės vertės. Duomenis reikia kurti, atnaujinti ir įdarbinti. Svarbu, kad įgyvendinant projektą jie būtų atnaujinami, o ne išbarstomi skirtingose atsakomybių ir aplankų direktorijose per skirtingus statinio gyvavimo etapus naudojantis skirtingais formatais.
Idėja – aiškūs tikslai
Projekto dalyviai nuo pat projekto idėjos turėtų susitarti, kokia informacija bus kuriama, kada ji bus reikalinga ir kas rūpinsis duomenų aktualumu pastato gyvavimo ciklo laikotarpiu. Toks aiškus susitarimas – esminė BIM vadovo atsakomybė. Taip pat be galo svarbu pagal išankstinį viso projekto šalių susitarimą tinkamai numatyti procesus. Jei procesas gerai sustyguotas, įrankius galima pasirinkti vėliau, vis dėlto projekto komandos nariams priskirti papildomų atsakomybių daug sunkiau, be to, tai kainuoja ir pinigų, ir laiko.
EIR, BEP ir kas toliau?
BIM dažnai klaidingai suvokiamas tik kaip 3D elementai, papildyti parametrais ir tinkamai pagal realias koordinates išdėstyti erdvėje. Iš tiesų BIM – tai pats pastato kūrimo procesas, „Agile“ tipo vadyba. Siekiant aukštesnės kokybės, ypač svarbus gebėjimas pasinaudoti 3D modelių, sukurtų pagal realių gaminių savybes, duomenimis atliekant sudėtingus skaičiavimus, pvz., balansuojant vėdinimo sistemas, vertinant judančio oro keliamą triukšmą, analizuojant natūralų patalpų apšviestumą ar mikroklimatą, atliekant gyvavimo ciklo analizę, CO2 skaičiavimus ir t. t.
Pats informacijos įvedimas į 3D modelius nėra mūsų tikslas, daug svarbiau – projektuotojų priimti sprendimai, kuriems ją buvo galima panaudoti.
Statyba. Skaitmeninis perdavimas
Statybų metu sukuriama daug informacijos, o kad ja būtų tinkamai pasinaudota eksploatacijos laikotarpiu, savo praktikoje pritaikėme skaitmeninių duomenų perdavimo koncepciją, kurios tikslas – sukurti aktualiais duomenimis pagrįstą pastato skaitmeninį dvynį.
Viskas prasideda dar prieš pradedant statybas, kai rangovas informuojamas, kokius ir kokių elementų duomenis jam reikės suvesti. Pagal BIM modelio elementus sukuriame informacijos konteinerius (angl. – Assets), į kuriuos rangovai visų statybų metu suveda duomenis (gamintojas, modelis, montuotojas, eksploatacija, garantiniai reikalavimai, eksploatavimo instrukcijos). Per šį procesą užtikrinamas duomenų autentiškumas ir atsakomybė, nes duomenis įvesti gali tik autorizuotas asmuo, o esant klaidų per tą pačią sistemą jis informuojamas apie trūkumus. Svarbu paminėti, kad informacijos konteinerių elementai gali veikti tiek savarankiškai, tiek būti susieti su 3D modelio elementu (-ais). Vidutiniškai projekte sukuriama 1000–2000 informacijos konteinerių.
Pastato priežiūros skaitmeninis dvynys
Pastato informacinį modelį neretai tenka kurti nuo nulio, bet, „Continental“ gamykloje Kaune atlikus skaitmeninį perdavimą, duomenų migracija į pastato valdymo sistemą buvo atlikta per kelias dienas.
Duomenis priėmęs pastato valdymo programos modulis leido įveiklinti visus projektavimo ir statybų metu sukurtus ir surinktus duomenis. Užsakovo pastato priežiūros komandai tai leidžia ne tik valdyti pastatą, bet ir prognozuoti išlaidas, pastato elgseną, identifikuoti kritines vietas, suteikti aktualią informaciją visiems projekto dalyviams. Naudojantis QR kodais pagrįstu ženklinimu, sukuriamas ryšys tarp realių elementų ir virtualių jų dvynių. Prieiga prie duomenų dar lengvesnė, nes duomenis galima ne tik pasiekti, bet ir pakeisti, papildyti vietoje prie įrenginio.
Lengvai pasiekiama aktuali informacija ir galimybė įvesti naujus duomenis – esminės savybės, leidžiančios skaitmeniniam dvyniui sėkmingai veikti.
LIUDAS GALDIKAS
BIM valdytojas
BE LIVE
(UAB „Baltic Engineers“)
