Tomas Tvarijonas, atestuotas ARB architektas, „Collective Works“ studijos narys

Architektai retai tampa inovacijų lyderiais. Net dabar, 2018-aisiais, mes savo projektuose vis dar nesugebame išnaudoti kompozicinių medžiagų, modulinių konstrukcijų ar kompiuterinių simuliacijų privalumų, kurie sporto, aviacijos ar transporto industrijose jau yra tapę kasdienybe.

Šis įsisenėjęs nenoras keistis skaudžiai atsiliepia profesijos reputacijai. Galima teigti, kad nuo tada, kai Švietimo amžiuje Jacques’as-François Blondelis išgarsino architektą, kurio prototipas – vyriausiasis amatininkas, šios profesijos atstovų vaidmuo statybos industrijoje tik mažėjo. Kažkada buvę pagrindiniais projektų vadovais, dabar architektai vis dažniau atsiduria užribyje. 

Pasaulinėje rinkoje ši tendencija itin paaštrėjo po 2008 m. ekonomikos krizės. Išpopuliarėję „Design-Build“ tipo statybos kontraktai bei išaugęs statybos projekto vadovo vaidmuo stipriai sumažino architekto įtaką vėlyvosiose projekto stadijose.

BIM vertė ir globalumas

Šiame kontekste keistai atrodo architektų apatija galimybėms, kurias suteikia BIM instrumentai. Vis dar gajus požiūris, kad BIM modelio kūrimas yra menkavertis žingsnis, niekaip nesusijęs su architektūros kokybe. Tačiau visuotinio skaitmeninimo laikais akivaizdu, kad netrukus rezultatui didžiausią poveikį turės tie, kurie valdys skaitmeninį pastato modelį. BIM architektams suteikia galimybę padidinti savo įtaką ne tik pastato projektavimo, bet ir statybos stadijoje ir iš to gauti tiek finansinės, tiek kūrybinės naudos.

Nesinaudodami šia galimybe, architektai rizikuoja prarasti dar daugiau galių. Skaitmenines paslaugas labai lengva eksportuoti – tą pamatėme, kai iš architektūros biurų Vakaruose architektūrinių vizualizacijų industrija buvo perkelta į Tolimųjų Rytų kompanijas. Pigi darbo jėga ir galinga kompiuterinė technika suteikė šioms kompanijoms nenugalimą konkurencinį pranašumą.

Tikėtina, kad, architektams ir toliau vengiant BIM temos, ši paslauga taip pat bus eksportuota labiau norintiems ir mažesnes kainas siūlantiems specialistams. Pasaulinėje statybos rinkoje jau nieko nestebina, kai rangovai, neapsikentę architektų nenoro dirbti 3D erdvėje, patys sumoka, kad brėžiniai būtų įkelti į BIM modelį, nes žino, kiek pinigų sutaupys vėlesnėse projekto stadijose.

Naujosios technologijos keičia ne tik architektūros kūrimo, bet ir jos patyrimo bei naudojimo būdus. Renesanso architektūroje įvykęs perėjimas nuo medinių modelių iki brėžinių sukėlė profesinę revoliuciją, ir to paties reikia laukti nuo brėžinių pereinant į skaitmeninius modelius. Vienas modernistinės architektūros pionierių Walteris Gropius, kalbėdamas apie XIX a. pramoninės revoliucijos įtaką statybos sektoriui, sakė, kad ji išvalė architekto profesiją nuo pasenusių įsitikinimų ir estetikos normų, privertė kūrėjus naujai pažvelgti į senas problemas.

Būtent mąstymo pasikeitimas, o ne techniniai sprendimai architektams yra didžiausia skaitmeninės revoliucijos galimybė. BIM įrankiais automatizavus didžiąją dalį kasdienių operacijų, sutaupytą laiką galima skirti socialiniams ir kultūriniams architektūros aspektams, kurie ir išskiria architektus iš kitų profesijų atstovų, priklausančių statybos industrijai.

Ne kartą iš kolegų teko girdėti, kad būtent šių architektams svarbių klausimų labai trūksta dabartinėje diskusijoje apie BIM. Užuot sprendę pagrindines problemas, jie turi iškęsti tiradas apie techninius ir ne visada aktualius skaitmeninių procesų optimizavimo, statybų kainų mažinimo ir automatinių sąmatų generavimo klausimus. Vis dėlto mes galime kaltinti tik patys save – idėjos viziją nustato į ją investuojantys daugiausia energijos.

Dėl savo vaidmens reikia pakovoti

Šiuo metu BIM pritaikymą labiausiai palaiko rangovai ir plėtotojai, todėl nereikia stebėtis, kad dažniausiai gvildenamos būtent jiems aktualios problemos. Jei architektai nori spręsti ir jiems svarbius klausimus, būtina nustoti ignoruoti šią temą ir atsisėsti prie derybų stalo. Kitu atveju jų balsas nebus girdimas, o technologijos vystymuisi diriguos kiti rinkos dalyviai, prie kurių norų architektams teks taikytis.

Nors skaitmeninimo, atviros informacijos ir specialistų bendradarbiavimo principai yra kertiniai BIM pamatai, jie nėra unikalūs, nes atspindi bendras žmonijos raidos tendencijas, matomas tiek kultūroje, tiek pramonėje, tiek moksle. Todėl neverta į BIM žiūrėti kaip į trumpalaikę madą. Nėra jokių abejonių, kad statybos pramonė maksimaliai išnaudos šias technologijas.

Telieka du klausimai. Ar mes, architektai, tai darysime per prievartą, raginami labiau pažengusių statybos industrijos partnerių? O gal perimsime iniciatyvą ir tapsime šio judėjimo ambasadoriais, galinčiais kelti savo reikalavimus, o ne aklai sekti paskui kitus?