Vyriausybės sprendimu 2021 m. pradžioje Lietuvos viešajame sektoriuje BIM tampa oficialus. Prabėgo jau 8 metai nuo pirmosios „Skaitmeninės statybos“ konferencijos, kurioje pirmą kartą buvo pristatyta idėja apie tris sėkmingo BIM vystymo Lietuvoje komponentus: duomenų mainų standartą, statybos klasifikatorių ir BIM standartą. Tai daugiau nei 8 metų pažangiosios statybos sektoriaus dalies pastangų rezultatas, kuris yra didelis žingsnis visai Lietuvos statybos rinkai. Šie pokyčiai lems naujos praktikos ir naujo požiūrio į tai, kaip atliekami statybos darbai, formavimąsi, taip pat gerės statybininkų įvaizdis. Naujos technologijos, be abejo, padarys didelę įtaką naujų poreikių formavimuisi ir naujų idėjų atsiradimui, o tai – prielaida kurti naujus verslus. Šis mažas žingsnis pirmyn turės dideles teigiamas pasekmes jau netolimoje ateityje.
Kalbant apie turinį, tie 8 diskusijų metai atrodo neilgas laikas, bet taip nėra, kai kalbame apie technologijas. Pramonėje vyksta didelis virsmas, ir vizualius grafikus, braižytus 2008 m., jau seniai reikia atnaujinti. 2008 m. buvo paskelbta pirmoji BIM išsivystymo lygio diagrama, sukurta Marko Bew ir Mervyno Richardso. Ji tapo pagrindine atspara BIM vystymo organizacijose, valstybinio lygio projektuose ir cituota, perdaryta tūkstančius kartų. Tai atgulė strategijose, įgyvendinimo planuose ir beveik visose BIM prezentacijose tapo viena pirmųjų skaidrių. Ši diagrama – jau istorija, ir nors ne visur šis planas įgyvendintas tolygiai, jis yra įsitvirtinęs statybos sektoriaus skaitmeninimo sąmonėje.
Pav. 1. Bew-Richards 2008 m. BIM išsivystymo lygio diagrama. Bew-Richards, 2008.
Problema su šia diagrama ta, kad 3-iasis etapas (Level 3) nebeturi tolimesnio plano ir krypties. Tai gali lemti industrijos kelių atsiskyrimą. O industrijai jau natūraliai reikia tolimesnio plano. Didžioji Britanija kaip visuomet ėmėsi lyderio vaidmens ir įkūrė Kembridžo universiteto finansuojamą Nacionalinę skaitmeninio dvynio programą (angl. National Digital Twin Programme), kuri 2020 metų gegužę išleido publikaciją „Kelias į informacijos valdymo sistemą“ (angl. The pathway towards an Information Management Framework). Joje aprašomas kitas žingsnis, reikalingas užstatytosios aplinkos dalyviams susikalbėti, – tiesioginis tik reikiamų duomenų perdavimas iš vienos sistemos į kitą ir tų sistemų tarpusavio sąsajų bei dalyvių komunikacijos architektūra.
Pav. 2. Nacionalinio skaitmeninio dvynio įgalinimas per informacijos valdymo sistemą (platformą) (A National Digital Twin enabled by an Information Management Framework). Hetherington, J., & West, M. (2020).
Informacijos valdymo sistema (platforma) įgalina visuotinio skaitmeninio dvynio kūrimą, ir tokios sistemos mums reikia – tokią žinutę siunčia šis dokumentas. Šiame kontekste atsiranda nauja terminologija, naujos technologijos, kurios kol kas gana svetimos BIM kontekste. Pavyzdžiui, duomenų biblioteka, protokolai, autorizavimas, duomenų bazės ir kt. Šios sąvokos plačiai žinomos IT pasaulyje.
Įgalinus skirtingų duomenų bazių sąsajas ir jas parengus pagal informacijos valdymo sistemos reikalavimus, kiekvienas dalyvis reikiamą informaciją pasieks tiesiogiai, be duomenų mainų failų, klasifikatoriaus ar standarto (jį pakeičia protokolai, duomenų modeliai ir bibliotekos), viskas vyks automatiškai, maksimaliai sumažės persiunčiamų duomenų kiekis, nes bus siunčiama tik reikiama informacija, o ne visi sujungti (angl. federated) IFC failai.
Pav. 3. Kitas statybos industrijos skaitmeninimo žingsnis – informacijos valdymo sistema (platforma).
BIM buvo arčiau projektavimo, o šis žingsnis – gerokai arčiau IT industrijos. Ar tai reiškia, kad statybos sektorius tampa IT sektoriumi? Ne visai. Dabar niekas nebesistebi, kad operatoriaus prižiūrimi mechanizmai patys automatiškai gali atlikti užduotis, tad nebesistebės, kad ir projektuotojas savo modelyje galės įsikelti tik reikiamą informaciją, praleisdamas nereikalingą ar jam neskirtą informaciją. Nacionalinio skaitmeninio dvynio programa remiasi į vartotoją (pilietį) orientuotos sistemos (angl. Citizen-centric system) ideologija. Tai – prieigos ribojimą mažinančios iniciatyvos. Jei pilietis turi teisę prieiti prie informacijos, jam turi būti suteikta galimybė tai padaryti kuo paprasčiausiu ir sklandžiau. Taip pat įvedama nauja sąvoka „Commons“ (lietuviškai gali būti verčiama „Bendrieji“), reiškianti, kad valstybiniu lygiu kuriamos sistemos turi bendrus protokolus ir kitą reikalingą infrastruktūrą sistemų tarpusavio susikalbėjimui. Neslepiama – tai reikalauja didelių pastangų, tačiau be jų tokios sistemos įgyvendinimas abejotinas.
BIM yra tik pirmasis laiptelis Pramonės 4.0 kelyje. Su naujomis technologijomis galimybės taps vis didesnės, todėl, diegiant BIM ir norint rinkai pasiūlyti aktualius sprendimus, būtina ruoštis kitiems etapams ir žiūrėti dviem trimis žingsniais į priekį.
DAINIUS GUDAVIČIUS
Engman Arccon UAB
Direktorius
