Dr. Vladimiras Popovas ir dr. Tatjana Grigorjeva, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) projektavimo, statybos bei eksploatacijos procesuose šiuo metu yra vienas reikšmingiausių technologinės pažangos žingsnių. Atsiradus BIM, beveik iškart gana natūraliai ėmė ryškėti ženklai, kad tai bus tarptautinis reiškinys. Tačiau BIM diegimas tapo procesu, kiekvienoje šalyje vykstančiu pagal vietinius poreikius, galimybes ir supratimą apie jo reikalingumą bei tinkamumą. Vienoms šalims vis dar besiaiškinant, ką šis terminas reiškia, kitos siekia įsidiegti arba jau įdiegė BIM visos šalies mastu ir taiko BIM metodologiją statybos projektuose vadovaudamosi BIM standartais, taisyklėmis, rekomendacijomis bei kitais dokumentais.

BIM standartų lygiai

Statinio informacinis modeliavimas suteikia galimybę padidinti darbo našumą ir sumažinti laiko bei pinigų sąnaudas per visus statybos projekto vykdymo etapus. Šiandien BIM metodologijos ir technologijos sparčiai diegiamos daugelyje pasaulio šalių.

Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Italija, JAV, Singapūras, Kinija, Pietų Korėja, Japonija skiria statybos sektoriaus skaitmeninimui lėšų, kuria ir diegia BIM standartus ir nacionalines normas.

Jungtinė Karalystė

Jungtinė Karalystė – neabejotina pasaulio lyderė BIM metodologijos taikymo statybos projektams srityje. Tai lėmė išvystyta nacionalinė BIM strategija ir stiprus vyriausybės palaikymas. JK ministrų kabinetas 2011 m. patvirtino „Nacionalinę statybos strategiją 05/2011“. 2016 m. balandžio mėnesį buvo paskelbta, kad šalis pasiekė 2-ąjį BIM brandos lygį. NBS ataskaitoje teigiama, kad BIM technologijų diegimas statybos įmonėse siekia 54 proc. Didžiojoje Britanijoje egzistuoja išvystyta nacionalinio lygio BIM standartų ir specifikacijų sistema. Tai techninio ir organizacinio pobūdžio dokumentai, taip pat specifiniai BIM sutartiniai bei pirkimų dokumentai.

Aukštas statybos pramonės skaitmeninimo lygis pasiektas įgyvendinant „Push-Pull“ modelį, kai iniciatyvos skaitmeninant šį sektorių imasi valstybė. Ji remia ir skatina diegti BIM, dirba išvien su sektoriumi ir rūpinasi nacionalinės sektoriaus BIM strategijos formavimu, formuoja BIM standartų ir dokumentų sistemą, modernizuoja sektoriaus institucinę ir teisinę aplinką pagal BIM procesų reikalavimus. Valstybė taip pat palaiko pokyčius švietimo sistemoje: inicijuoja naujas studijų programas universitetuose, investuoja į rinkos mokymus, sektoriaus specialistų kvalifikacijos tobulinimą, skleidžia gerąją patirtį ir praktikas. Įmonėms sudaromos reikiamos sąlygos saugiai investuoti į naujas technologijas ir taip didinti darbo našumą, efektyvumą, konkurencingumą, trumpinti projektų įgyvendinimo laiką, gerinti jų kokybę.

Suomija

Suomija BIM technologijas pradėjo taikyti dar 2002 m., o 2007 m. Suomijos statybos bendrovių konfederacija įsipareigojo, kad visi projektavimo programinės įrangos paketai būtų sertifikuoti pagal IFC standartą.

„Senate Properties“ (valstybinė organizacija, konsultuojanti vyriausybę statybos ir nekilnojamojo turto klausimais) buvo vienintelis viešųjų pastatų savininkas, kuris 2007 m. projektuose pradėjo reikalauti BIM. Taip pat „Senate Properties“ parengė detalias, su iškeltais reikalavimais susijusias modeliavimo gaires visiems projekto dalyviams visose projektavimo stadijose.

Suomijos statybos sektoriuje BIM tampa kasdiene priemone ir kartu su nuolat atnaujinamais bendrais statinio informacinio modelio reikalavimais kasmet gerina BIM taikymo kokybę, skatina tobulinti programines įrangas bei kuria didelę projektų ir šalies statybos sektoriaus veiklos pridėtinę vertę.

Esminis reikalavimas, reglamentuojantis galimybę taikyti BIM Suomijoje, yra bendros verslo įmonių gerosios praktikos, jų aprašai ir taikomieji tyrimai, oficialiai vystomi nuo 2007 m. Pagrindiniais dokumentais laikomi COBIM dokumentai, dar vadinami bendraisiais BIM reikalavimais (angl. Common BIM Requirements). Jie paskelbti 2012 m., o 2015 m. paskelbti Suomijos BIM reikalavimai infrastruktūrai (angl. Finnish BIM Requirements for Infrastructure).

Danija

Danijoje yra bent trys valstybinės institucijos (The Palaces and Properties Agency, The Danish University and Property Agency ir Defence Construction Service), kurios inicijavo darbą su BIM. Nors valstybiniai projektai sudaro nedidelę dalį viso šalies nekilnojamojo turto, tačiau poveikis rinkai didelis. 2007 m. Danija išleido reikalavimus naudoti BIM valstybiniuose projektuose (iniciatyva vadinama „The Digital Construction“ („Skaitmeninė statyba“), o programos įsisavinimas palengvinamas leidžiant įvairias darbo su BIM rekomendacijas ir gaires. Privalomi valstybinių institucijų reikalavimai BIM šalyje pakėlė į aukštesnį lygį.

Danijos privačiajame sektoriuje BIM gaires plėtoja organizacija BIPS. Ji įsisavino projekto „Skaitmeninė statyba“ rezultatus, reklamuoja ir skatina naudotis naujais darbo metodais visas Danijos statybos pramonės įmones.

Šiandien Danijoje BIM technologijas diegia daugybė privačių įmonių, o universitetai vykdo mokslinius tyrimus BIM srityje.

Norvegija

Norvegijoje valstybės užsakovas „Statsbygg“ ir Norvegijos namų statytojų asociacija aktyviai skatina naudoti BIM technologijas. Nuo 2010 m. visuose „Statsbygg“ projektuose per visą statinio gyvavimo ciklą naudojamas IFC standartas. Organizacija „Sintef“ taip pat atlieka BIM tyrimus remdamasi nacionaline mokslinių tyrimų ir plėtros programa. Šie tyrimai orientuoti į tvarius statinių statybos ir eksploatavimo metodus.

Vokietija

„McGraw Hill“ ataskaitoje apie statybos pramonėje vykstančius procesus nurodoma, kad apie 90 proc. komercinės paskirties arba gyvenamųjų pastatų užsakovų Vokietijoje reikalauja rengti projektus remiantis BIM metodologija. Tačiau tradiciškai konservatyvus Vokietijos statybos sektorius neparodė didelio susidomėjimo BIM technologijomis ir svarbūs viešojo sektoriaus projektai (Berlyno Brandenburgo oro uostas, Štutgarto 21 geležinkelio stotis, koncertų salė „Elbphilharmonie“ Hamburge) viršydavo biudžetą arba buvo vėluojama juos įgyvendinti.

Todėl 2015 m. vyriausybė paskelbė „Digital Building Platform“ kūrimą. Buvo sudaryta BIM darbo grupė, kurios pagrindinis tikslas – sukurti nacionalinę BIM strategiją. Vis dėlto ekspertai vis dar abejoja, ar Vokietijos federalinė sistema, kurią sudaro beveik 16 autonominių arba pusiau autonominių vienetų ir vietos valdžios institucijų, sugebės sklandžiai įgyvendinti nacionalinę BIM strategiją.

Prancūzija

2014 m. Prancūzija nusprendė iki 2017 m. išvystyti 500 tūkst. pastatų projektų, kuriuose naudojama BIM metodologija, ir statybos pramonei skaitmeninti skyrė 20 mln. eurų. Atsižvelgiant šio projekto teikiamą naudą, labai tikėtina, kad BIM bus privalomas viešuosiuose pirkimuose jau 2018 m. Ši iniciatyva yra Prancūzijos vyriausybės statybos sektoriaus skaitmeninimo plano dalis – ja siekiama užtikrinti statybos pramonės tvarumą. Taip pat 2014 m. vyriausybė pradėjo mokslinių tyrimų ir plėtros projektą statybos srityje „MINnD“, kad infrastruktūros projektams būtų sukurti BIM standartai. Burgundijos regione inicijuotas projektas, kurio tikslas – taikant BIM technologijas prižiūrėti ir naudoti 135 objektus (dauguma jų yra mokyklos).

Vertinant situaciją Lietuvos statybos rinkoje, reikia pasakyti, kad kol kas nėra priimto BIM diegimo valstybėje modelio. Tačiau tiek verslas, tiek valstybė dalyvauja šiame procese. Įmonės ir specialistai, siekdami išlikti konkurencingi ir atitikti užsakovų keliamus reikalavimus, įgyvendina BIM projektus. Valstybė taip pat palaiko pokyčius švietimo sistemoje: inicijuoja naujas studijų programas universitetuose, sektoriaus specialistų kvalifikacijos tobulinimą, skleidžia gerąją patirtį ir praktikas. Tačiau bendradarbiaujama nepakankamai, trūksta bendros BIM dokumentų sistemos.