Projektas parengtas naudojant Revit centrinio failo filosofiją, suteikiančią galimybę keliems inžinieriams dirbti prie vieno failo vienu metu. Siekiant tikslumo, iš Civil3D programos buvo eksportuoti projektiniai kelių paviršiai, kurie buvo vėliau perkelti į Revit programą. Paviršių trianguliacijos tikslumas buvo užtikrintas failą importuojant per algoritmą, parašytą Dynamo aplinkoje. Pagal paviršius buvo algoritmiškai sugeneruota nuovažos polių sienutė (Dynamo). Visos gelžbetoninės konstrukcijos buvo suarmuotos erdvine armatūra. Tai leido išvengti galimų kritinių susikirtimų ir priimti racionalius sprendimus. Konstrukcijų BIM modelis leido sugeneruoti automatinius medžiagų kiekių žiniaraščius, automatiškai pateikti polių koordinates bei altitudes ir lengvai sugeneruoti reikiamus pjūvius detaliam konstrukcijų vaizdavimui.

Parengtame techniniame darbo projekte numatyta esamą keturių eismo juostų I kategorijos magistralinį kelią A2 Vilnius–Panevėžys platinti dešinėje kelio pusėje – įrengti trečią eismo juostą ir naują pėsčiųjų ir dviračių taką.

Projektinių pasiūlymų stadijoje, naudojantis programa „InfraWorks 360“, sumodeliuotas pirminis topografinis paviršius ir principiniai konstrukciniai sprendiniai. Užsakovui patvirtinus projektinius pasiūlymus, pagal atliktų topografinių tyrinėjimų medžiagą programa „Geomap/Geo 3D“ sukurtas erdvinis (3D) paviršius. Topografijos 3D modelis su tiksliais aukščiais ir koordinatėmis buvo perkeltas į programas „Revit“ ir „Civil 3D“.

„Toks BIM metodikos naudojimas leido jau ankstyvoje darbų stadijoje įvertinti sudėtingas projektavimo sąlygas: siaurą statybos sklypą, gretimų sklypų ribas bei sklypo paviršiaus sudėtingumą“, – sako Tiltų skyriaus Vilniaus sektoriaus vadovas Mantas Tunaitis.

Projekto konstrukcinė dalis parengta naudojant „Revit“ centrinio failo filosofiją, suteikiančią galimybę keliems inžinieriams vienu metu dirbti prie vieno failo. Sudėtingoms geometrinėms formoms (kreivalinijiniams elementams ir paviršiams) modeliuoti buvo naudota vizualinio programavimo platforma „Dynamo“. „Konstrukcijų erdvinis armavimo būdas padėjo išvengti galimų kritinių susikirtimų, o sukurtas BIM modelis leido automatiškai sukurti medžiagų kiekių žiniaraščius, pateikti polių koordinates bei altitudes ir lengvai sukurti reikiamus pjūvius detaliam konstrukcijų vaizdavimui, todėl rankiniam darbui prireikė gerokai mažiau laiko“, – sako „Kelprojekto“ BIM projektų vadovas Vytautas Tamulėnas.

Projekto dalių sprendinių (susisiekimo, vandentiekio, elektrotechnikos ir kt.) analizei ir nesuderinamumų sprendimui naudota programa „NavisWorks“. BIM modelio, sujungiančio visų projekto dalių informaciją, analizė pagreitino ir palengvino projektavimo darbų procesą ir technologinių sprendinių parinkimą bei suderinimą su užsakovu.

Siekiant supaprastinti kontrolės ir kiekių skaičiavimo bei tikrinimo procesus, buvo sudaryta aiški parametrų sistema. Sukurti parametrai ir konstrukcinių elementų kategorijos BIM modelio informaciją leidžia tikslingai panaudoti planuojant ir kontroliuojant statybos procesą.

BIM modelyje panaudoti konstrukcijų parametrai (laikomoji galia, įlinkiai, plyšio pločiai, svyravimai ir kt.) gali būti lyginami su tyrimų duomenimis, analizuojami statinio eksploatacijos ciklo metu bei saugomi tiek BIM modelyje, tiek su juo sujungtoje duomenų bazėje. Tokiu būdu galima vertinti konstrukcijos nusidėvėjimą, saugumą ir tinkamumą eksploatuoti toliau.

Pagrindinis sukurtos parametrų sistemos privalumas – galimybė saugoti visą esminę informaciją vienoje vietoje, t. y. viename BIM modelyje.