Tai – geriausias 2016 metų lietuvių BIM projektas užsienyje. Šio projekto teikėjas – bendrovė „Staticus“, generalinis rangovas – „Kruse Smith“, projekto autorius – „Link Arkitektur“. Bendrovė „Staticus“ teikė fasadus, kurių plotas siekė 8,8 tūkst. kv. metrų. Tai pirmasis įmonės BIM projektas, pradėtas įgyvendinti 2014 metais. Objekto eksploatavimo pradžia – 2016 metų birželis.

Sudėtinga pastato geometrija, agresyvus jūrinis klimatas, didžiulės vėjo apkrovos – tai iššūkiai, su kuriais „Staticus“ susidūrė įgyvendindama projektą.

Fasadų elementams modeliuoti, kiekių žiniaraščiams, gamybos informacijai rengti naudota „Autodesk Revit“ programinė įranga, komunikacijai su kitomis projekto šalimis – „Solibri Model Checker/Viewer“, pirminei kiekių išrankai ir susikirtimų analizei – „Autodesk Navisworks Manage“. Vėjo apkrovų analizei buvo pasitelkta „Autodesk Robot Structural Analysis“ programinė įranga, laikomųjų detalių projektavimui ir analizei, taip pat papildomiems gamybos brėžiniams rengti – „SolidWorks“ ir „Autodesk Inventor“, o detaliems derinimo mazgams – „Autodesk AutoCad“.

Architektūros derinimas kai kurių rangovų priimamas vien 3D erdvėje, tačiau darbas tapo daug paprastesnis, kai visos projekto šalys dirbo 3D erdvėje.

Ankstyvoje projektavimo stadijoje, kai fasado modelis dar nebuvo parengtas, buvo naudojama „SolidWorks“ programinė įranga: joje buvo imamas pastato fragmentas iš architektūros modelio, detalizuojamas pagal numatytą profilių tiekėjo sistemą, tuomet buvo atliekami statiniai laikomųjų konstrukcijų skaičiavimai ir ruošiamasi pavyzdžio gamybai.

Bendra elementinio fasado konstrukcija buvo modeliuojama „Autodesk Revit“ programa, pasitelkus ją kurti unikalūs komponentai ir jiems reikalingi parametrai, pritaikyti šiam projektui. Visi komponentai turėjo ne tik savo geometriją, bet ir aktualius metaduomenis, tokius kaip spalva, matmenys, medžiagos klasė, šviesos bei garso laidumo rodikliai, informacija, reikalinga medžiagoms užsakyti, gaminti ir panašiai. Visos geometrinės formos atitiko realius dydžius, o tai leido greitai identifikuoti problemines vietas ir lengviau komunikuoti su kitomis projekto šalimis tolesniuose etapuose.

Statybvietės planavimas ir darbų saugos sprendiniai buvo tiesioginė generalinio rangovo atsakomybė, remiantis turimais rangovų modeliais buvo sumodeliuotas ir parengtas statybvietės planas. Jo pagrindu ir kita su darbų sauga susijusia rašytine informacija turėjo vadovautis visos projekto šalys.

Projektavimo kokybė buvo užtikrinama pasitelkiant „Revit“ programinę įrangą. Dauguma modeliavimo darbų, palyginti su įprastiniu 2D projektavimu, buvo automatizuoti, o tai sumažino klaidų tikimybę visuose projekto etapuose. Taip pat buvo rengiamos susikirtimų analizės su kitų rangovų pateiktais modeliais, kurių metu pavyko identifikuoti problemines vietas ir išvengti didelių koregavimo sąnaudų. Visi elementų brėžiniai buvo rengiami automatizuotai, tiesiogiai iš parengto modelio. Tiesiogiai integruotų BIM sprendimų gamyboje ar statybvietės kokybei užtikrinti nebuvo.

Pagrindinis projekto generalinio rangovo reikalavimas – IFC formatas. Visi subrangovai turėjo parengti savo dalies IFC modelį ir įkelti jį į generalinio rangovo ekstranetą. Modelis turėjo atitikti BIM vadovo reikalavimus, tokius kaip vieninga koordinačių sistema, aukštų, ašių žymėjimai ir pan.

Šiame projekte taip pat buvo taikytas naujas sprendimas informacijai perduoti subrangovams. Išorinė apdaila buvo gaminama kitų gamintojų – buvo nuspręsta jiems informaciją perduoti ne „Excel“ formatu, bet pasitelkus 3D modelį, kurį sukūrė „Staticus“. Gamintojas, remdamasis šiuo modeliu, galėjo suprojektuoti ir pagaminti visas išorinės apdailos sistemas.

Šis projektas bendrovei „Staticus“ yra pilotinis, jis atnešė daug permainų ne tik projektavimo, bet ir visuose kituose įmonės procesuose. Pradėjus naudoti BIM programinę įrangą sudaromos sąmatos tapo gerokai tikslesnės vertinant reikiamus kiekius. Projektuojant derinimo stadija su kitomis projekto šalimis tapo kur kas paprastesnė, aiškesnė ir užsakovui, ir rangovui. Klaidų skaičius medžiagų išrankose ir geometrijoje buvo beveik eliminuotas, gamybos brėžinių rengimas paspartėjo apie 70 proc. Kadangi buvo galima atlikti susikirtimų analizes, tapo gerokai paprasčiau dirbti su kitais subrangovais. Didelė dalis informacijos, kuri anksčiau buvo rengiama atskirai, dabar yra susisteminta viename BIM modelyje, taigi visa projekto komanda gali rasti kiekvienam aktualią informaciją.

Vertinant projektų valdymą, gaunami žiniaraščiai iš BIM programinės įrangos, o tai suteikia galimybę kur kas kokybiškiau valdyti projektus: supaprastėjo komunikacija ir įmonės viduje, ir išorėje, smarkiai sumažėjo bendradarbiavimo problemų, projektų vadovui praktiškai nebereikia peržiūrėti ar papildomai apdoroti gaunamų medžiagų užsakymų formas, gamybos bei montavimo eiliškumas yra nurodomas modelyje, o tai turi tiesioginę sąsają su konkretiems elementams reikalingomis medžiagomis. Ši informacija taip pat praverčia ir LEAN procesams, kurie yra taikomi įmonėje.