Tai – geriausias 2016 metų BIM projektas gamybos pastatų kategorijoje. Projekto teikėjas – bendrovė „Enerstena“, užsakovas – bendrovė „Foksita“.

Bendrovė „Enerstena“ parengė projektą, pagal kurį Kauno Chemijos gatvėje buvo rekonstruotas gamybos ir pramonės paskirties pastatas įrengiant 4,99 MW galingumo kogeneracinę biokuro elektrinę. Garui gaminti projektuota katilinė su 3 katilais, kurių kiekvieno galingumas – 10 MW, 4,99 MW elektrinės galios kogeneracinė turbina, kondensacinis ekonomaizeris, biokuro sandėlis su greiferiniais kranais, 40 metrų aukščio dūmtraukis. Bendras projektuojamo pastato plotas – 5597 kv. metrai.

Esant sudėtingai šilumos gamybos technologijai ir norint gauti maksimaliai kokybišką projektą, minimizuojant klaidų atsiradimo galimybę, sudėtingiausios inžinerinės sistemos buvo projektuojamos naudojant trimatį modeliavimą.

Tai leido sumodeliuoti pastato konstrukcijas pagal šilumos gamybos technologiją, atlikti skaičiavimus ir priimti optimalius sprendimus, sukurti 3D objekto modelį, greitai gauti tikslius projekto brėžinius ir išvengti klaidų (inžinerinių tinklų, konstrukcinių susikirtimų ir t. t.). Taip pat buvo galima lengviau ir suprantamiau bendrauti su užsakovu, atvaizduojant projekto sprendinius trimatėje erdvėje, lengviau apskaičiuoti detalius medžiagų kiekius.

Naudojant trimatį modeliavimą buvo parengtos šios inžinerinės dalys:

architektūros dalis (naudota „Autodesk REVIT“ programinė įranga);

konstrukcijų dalis (pastato konstrukcijos; naudota „Tekla Structures“ programinė įranga);

konstrukcijų dalis (technologijos aprišimas; naudota „Bentley ProStructures V8i PowerProduct“, „Bentley STAAD.Pro V8i“, „Autodesk REVIT“ programinė įranga);

šilumos gamybos ir tiekimo dalis (naudota „Bentley OpenPlant Modeler V8i“, „Bentley AutoPIPE V8i“ programinė įranga).

Technologinės įrangos projektavimui naudota „Solidworks 2015 x64 Edition“, „Intergraph Visual Vessel Design VVD“, „Danish Exergy Technology A/S“ programinė įranga.

Pasitelkus išvardytą programinę įrangą išvengta klaidų, kurių dažnai pasitaiko sudėtinguose tik 2D braižomuose projektuose. BIM programinės įrangos leido lengvai konvertuoti brėžinius iš 2D į 3D ir atvirkščiai. Tam, kad visi šio projekto dalyviai galėtų tuo pat metu atlikti projektavimo darbus, BIM modelio informacija buvo įkelta į įmonės „Enerstena“ serverį, buvo suteiktos prisijungimo prieigos.

Prieš projektavimo darbus buvo atliktas esamo pastato konstrukcijų tyrimas. Perbraižyta pastato dalių, kurias buvo numatoma panaudoti, esama situacija pagal inventoriaus medžiagą, sukurtas pirminis 3D modelis. Taip pat buvo parengta pastato fotofiksacija.

Iš gamintojo gavus įrangos 3D modelius, ši buvo įkomponuota į esamą pastatą. Tada buvo sprendžiama, kiek ir kaip reikia keisti esamas pastato konstrukcijas.

Projekte pagrindinis derinimas vyko tarp šilumos gamybos technologijos, pastato konstrukcijų ir technologinio konstruktyvo (priežiūros aikštelės, įrangos pamatai, vamzdynų ir dūmų kanalų atramos).

Dėl labai glausto darbų grafiko dalis pastato buvo derinama prie technologijos, o kai kur ir technologijos parinkimas buvo derinamas prie esamų pastato konstrukcijų. Ankstyvoje projektavimo stadijoje pirkimų departamentas galėjo užsakyti medžiagas pagal automatiškai sugeneruotus žiniaraščius. Jie projektavimo metu buvo tikslinami. BIM panaudojimas leido operatyviai parinkti potencialius naujų pastato konstrukcijų ir pagrindinių apdailos medžiagų rangovus, pateikiant medžiagų žiniaraščius ir 3D modelį konstrukcijų sudėtingumui įvertinti.

3D modeliavimas buvo taikomas techninio, darbo projektų rengimo stadijose ir įrangai projektuoti. Į statybų aikštelę buvo perduotas 3D modelis, kurį rangovas naudojo kaip vizualinę priemonę, tačiau statyboms planuoti ir valdyti modelio nenaudojo.

Naudojant 3D modeliavimą, dėl technologijos sudėtingumo buvo siekiama projekte išvengti klaidų – technologinių ir inžinerinių sistemų tarpusavio bei pastato konstrukcijų susikirtimų. Norint parengti kokybiškus projektus ir sumažinti klaidų tikimybę iki minimumo, dažniausiai 3D modeliavimo programomis yra rengiamos šilumos gamybos ir tiekimo, statinio konstrukcijų ir įrenginių priežiūros konstrukcijų dalys (priežiūros aikštelės, įrangos pamatai ir rėmai, vamzdynų atramos). Taip pat 3D programa yra projektuojama visa technologinė įranga.

Informacijos pateikimas 3D modelyje leidžia ne tik lengviau suderinti sudėtingus technologinius sprendinius su užsakovu. Bendraujant su rangovų organizacijomis, 3D modelio naudojimas vis dažniau tampa privalumu rengiant projektus, nes jie tampa kokybiškesni ir leidžia rangovui išvengti klaidų taisymo, atitinkamai sumažinant darbų sąnaudas.

UAB „Enerstena“ parengė rekonstrukcijos projektą „Gamybos ir pramonės paskirties pastato rekonstravimo, įrengiant 4,99MW kogeneracinę biokuro elektrinę, Chemijos g. 15B, Kaune, projektas“.

Šio projekto tikslas buvo atlikti esamo pastato rekonstravimą, įrengiant 4,99MW kogeneracinę biokuro elektrinę. Garui gaminti projektuojama katilinė su 3 katilais po 10MW, su biokuro pakuromis, 4,99MW elektrinės galios kogeneracinė turbina, kondensacinis ekonomaizeris, biokuro sandėlis su greiferiniais kranais, 40m aukščio dūmtraukis. Bendras projektuojamo pastato plotas 5597 m2.

Esant sudėtingai šilumos gamybos technologijai, siekiant gauti maksimaliai kokybišką projektą, minimizuojant klaidų atsiradimo galimybę, sudėtingiausios inžinerinės sistemos buvo projektuojamos naudojant trimatį modeliavimą.

Tai leido:
• sumodeliuoti pastato konstrukcijas pagal šilumos gamybos technologiją;
• atlikti skaičiavimus ir priimti optimalius sprendimus;
• sukurti 3D objekto modelį ir greitai gauti tikslius projektinius brėžinius bei išvengti klaidų (inžinerinių tinklų, konstrukcinių susikirtimų ir t.t.);
• lengviau ir suprantamiau bendrauti su užsakovu, atvaizduojant projektinius sprendinius trimatėje erdvėje;
• lengviau suskaičiuoti detalius medžiagų kiekius.

Naudojant trimatį modeliavimą buvo parengtos šios inžinerinės dalys:
• Architektūros dalis:
Autodesk REVIT, Build: 16.0.490.0 20150714_1515(x64), 2016 metai;
• Konstrukcijų dalis (pastato konstrukcijos):
Tekla Structures, 20.1 versija;
• Konstrukcijų dalis (technologijos aprišimas):
Bentley ProStructures V8i PowerProduct, versija 08.11.11.616;
Bentley STAAD.Pro V8i, versija 20.07.11.45;
Autodesk REVIT, build: 16.0.490.0 20150714_1515(x64), 2016 metai;
• Šilumos gamybos ir tiekimo dalis:
Bntley OpenPlant Modeler V8i, versija 08.11.09.568, 2015 metai;
Bentley AutoPIPE V8i, versija 09.06.02.06;

• Technologinės įrangos projektavimui naudota:
Solidworks 2015 x64 Edition;
Intergraph Visual Vessel Design VVD, versija 16.0, 2016 metai;
Danish Exergy Technology A/S, versija EN12953 ver.1.0

Informacinio modelio detalizavimas ne mažiau LOD 300.

Naudojantis išvardintomis programinėmis įrangomis išvengėme klaidų, kurios dažnai pasitaiko sudėtinguose tik 2D braižomuose projektuose. BIM programinės įrangos leido lengvai konvertuoti brėžinius 2D ↔ 3D erdvėse.

Kad visi šio projekto dalyviai galėtų tuo pat metu vykdyti projektavimo darbus, BIM modelio informacija buvo patalpinta įmonės UAB „Enerstena“ serveryje ir suteiktos prisijungimo prieigos.3D modeliavime dalyvavo UAB „Enerstena“ projektuotojai ir partneriai:
• Architektūros dalis – UAB „Archas“;
• Konstrukcijų dalis (pastato konstrukcijos) – UAB „Ribinis būvis“;
• Konstrukcijų dalis (technologijos aprišimas) – UAB „Enerstena“;
• Šilumos gamybos ir tiekimo dalis – UAB „Enerstena“;
• Technologinės įrangos projektavimas – UAB „Enerstenos gamyba“.