Užsakovo reikalavimai apėmė modelio koordinates, altitudes, sumodeliuotų elementų klasifikavimą, formatus, failų pavadinimus, modelio struktūrą, reikalingų parametrų imtį, tų parametrų tipą bei ten esančią informaciją.

BIM modelis buvo naudojamas koordinavimui su kitų projekto dalių modeliais. Buvo tikrinti susikirtimai su konstruktyvu, vamzdynų bei elektros instaliacijos modeliais, fasado modelis ruošiamas pagal architektūrinį modelį. Taip pat iš modelio buvo ruošiamos išrankos konkursinei informacijai. Pagal tą informaciją buvo parinkinėjama bei skaičiuojama elementus sudarančių komponentų statika, atliekami pirkimai, užsakymai, gamyba ir bus perduodama galutinio kliento naudojimui. 

Visa fasado geometrija buvo modeliuojama 3D erdvėje. Tai padėjo suvaldyti sudėtingas architektūrines formas, paruošti visą informaciją gamybai, susiderinimui su architektais. Kaip ir minėta anksčiau – formų geometrija architektų buvo tvirtinama tik ta, kuri buvo sumodeliuota. Pirminė geometrija buvo modeliuojama Revit platformoje, perduodama į Inventor programinę įrangą, ten geometrija papildyta, ir tokiu būdu gimė gamybiniai Inventor modeliai.

Kaip minėta anksčiau, praktiškai visi susiderinimai vyko dalinantis BIM technologijomis sukurtais modeliais. Architektai netvirtino detalių, kol nematė kaip tai atrodys 3D modelyje. Taip pat susikirtimų automatinės patikros Revit platformoje buvo naudojamos norint susiderinti ir priimti sprendimus. Fasade buvo reikalinga įrengti pravedimų, skirtų elektros bei kitiems įtaisams.