Technologijų proveržis neabejotinai turi įtakos tobulinant statybos procesus. Rinkoje pastebimas statybos sektoriaus skaitmeninimas, BIM taikymas, objektų informacinių modelių naudojimas projektavimo ir statybos procese, inovatyvių statybinių medžiagų pritaikymas naujiems konstrukciniams sprendimams įrodo, kad šalis, sistemingai sekdama statybos sektoriaus tendencijas, eina teisinga linkme.
Pastaraisiais metais Lietuvoje skaitmeninimo požiūriu statybos sektoriuje padaryta didžiulė pažanga ir žengtas žingsnis į priekį. Kalbant apie naujoves, statybos sektorius yra gana inertiškas, todėl skaitmeninimo proveržis rodo, kad mūsų statybos sektoriaus darbuotojai teigiamai žiūri į pažangą ir supranta jos realią naudą. Skaitmeninimas statybos sektoriuje išties reikšmingas, nes ir visa mūsų valstybė daro didžiulę pažangą skaitmeninimo ir IT technologijų panaudojimo srityse. Turime džiaugtis žengdami koja kojon su visa šalimi.
Kai kalbame apie statybos sektoriaus skaitmeninimą, dažniausiai galvojame apie projektuotojus ar kitų gretimų sričių specialistus, bet iš tiesų pažanga padaryta visose statybos srityse: tiek valdymo, tiek projektavimo, tiek eksploatavimo. Matydami rezultatus, visada turime galvoti, o kaip turėtų būti ateityje, kas inovatyvesnio galėtų atsirasti. Vertinant pasaulyje vykstančius perversmus, tampa aišku, kad Lietuva turi neatsilikti ir kai kuriose sferose netgi stengtis pirmauti. Todėl ir statybos sektoriuje turime nuolat galvoti apie pokyčius. Stebime didžiulius pakitimus, nulemtus dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi (angl. machine learning) ir giliojo mokymosi (angl. deep learning). Greta šių dalykų turime kalbėti ir apie didžiuosius duomenis, kuriuos valdydami per artimiausius kelerius metus taip pat pastebėsime didelių pokyčių. Tai rodo paskutiniai Europos Sąjungos dokumentai.
Moksliniai tyrimai, skaitmeninimas, aukšto lygio technologijos leis statybos sektoriuje pasiekti geresnių rezultatų, susijusių su klimato kaita. Kalbėdami apie klimato kaitą, turime akcentuoti, kad žmogus privalo valdyti šį procesą. Pastarasis klausimas labai svarbus ir statybos sektoriuje, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad tai sektorius, galintis lemti klimato kaitą ar bent jos požymius. Paanalizavus daugiau paaiškėja, kad visgi šis sektorius nelabai draugiškas aplinkai, nes daugelis procesų statyboje susiję su anglies dioksidu. Taigi mažinti aplinkos taršą – statybos sektoriui naujas iššūkis, tiesiogiai susijęs tiek su tvarumu, tiek su uždaro ciklo ekonomika.
Džiugu, kad tai, kas susiję su tvarumu, mes galime pagerinti statybos srityje – juk atsiranda naujų ekologiškesnių, ilgaamžiškesnių medžiagų, kurių nereikia dažnai perdirbti. Statybos sektorius turi visas galimybes prisidėti prie tvaraus vystymosi. Manau, kad dabar statybos sektoriuje svarbiausia – tinkamų medžiagų panaudojimas ir turimi energiniai resursai. Didžioji dalis medžiagų jau dabar sukurta, tačiau jas reikia nuolat tobulinti. Skaičiuojama, kad 62 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio susidaro dėl cemento gamybos. Tai reikšmingi skaičiai ir manau, kad čia, pasirinkę kitas medžiagas ar naudodami jų mažiau, galime pagelbėti gamtai.
Ateities pokyčių vizija priklauso nuo to, kas mes norime būti – ar vartotojai, ar diegėjai. Jei visi būsime vartotojai, tapsime niekam neįdomūs. Todėl reikia stiprinti kūrėjų ir ekspertų erdvę, kad turėtume gerokai daugiau žmonių, dalyvaujančių kūrybos procese. Negalime visur pirmauti, bet tam tikrose srityse kūrėjai, ekspertai taps vis svarbesne grandimi. Tai nėra lengva, tai didelis uždavinys tiek pačiam verslui, tiek universitetams.
Paskutiniai Europos Sąjungos paskelbti dokumentai rodo, kad vis didesnis dėmesys bus skiriamas naujų gebėjimų ir įgūdžių formavimui, tad žmonėms turi būti sudarytos sąlygos persikvalifikuoti, panaudojamos turimos kvalifikacijos, ypač vyresnių asmenų. Senėjančiai visuomenei tai labai svarbu, tai turėtume vertinti projektuodami ateities verslą. Dažnai pagal statybos sektorių sprendžiama, kokia šalies situacija bus ateityje. Linkiu mūsų šaliai eiti pirmaujančių gretose. Tikiuosi, kad tai, ką pasiekėme iki šiol, išlaikysime ir nuolat tobulėsime siekdami darnos ir tvarumo statybos sektoriuje.
PROF. DR. ALFONSAS DANIŪNAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius
