Skaitmeninė statyba tampa būtinybe statybų rinkoje. Siekiant inovatyvaus ir konkurencingo statybos sektoriaus, spartus skaitmeninės statybos diegimas Lietuvoje yra neišvengiamas. Pritaikydamas šiuolaikines technologijas ir pasitelkdamas vizualinį programavimą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantas, UAB „Kelprojektas“ BIM koordinatorius Vytautas Tamulėnas sukūrė armatūros susikirtimų vietos nustatymo (angl. Rebar Clash Detection) funkciją naudodamas programinės įrangos „Autodesk Revit“ vizualinio programavimo įrankį „Dynamo“.
„Dynamo“ nepamainomas tiek pastatų, tiek ir infrastruktūros statinių projektavimo srityse, padeda praplėsti „Autodesk Revit“ programos funkcines galimybes inžinieriams ir architektams lengvai suprantamu būdu. „Užuot rašęs sudėtingas kodo eilutes, vartotojas naudoja įvairius grafinius elementus, vadinamuosius „mazgus“ (angl. nodes), atliekančius tam tikrą veiksmą. Mazgų visuma, sujungta tam tikra logine seka, leidžia sukurti įvairiausias funkcijas, palengvinančias kasdienius projektuotojų darbus“, – teigia funkcijos kūrėjas Vytautas Tamulėnas.
Kiekvienas vartotojas, naudodamas armatūros susikirtimų vietos nustatymo funkciją, vos kelių mygtukų paspaudimu gauna norimą rezultatą ir jam nereikia skirti laiko nuobodžioms, nuolat pasikartojančioms, užduotims atlikti. Vartotojas gali susikoncentruoti į kur kas įdomesnių inžinerinių iššūkių sprendimą ir kelti savo kvalifikaciją kurdamas naujas, darbus spartinančias, funkcijas.
Įprastai gelžbetoninių konstrukcijų armatūros grafinis vaizdavimas apsiriboja dvimačiu (2D) armatūros linijų pateikimu pagrindiniuose konstrukcijos pjūvių vaizduose. Tačiau turint itin sudėtingos geometrijos ir didelės apimties konstrukcijas neužtenka tik plokštuminio vaizdavimo – armatūros būna tiek daug, kad be erdvinio (3D) jos modelio sunku įsivaizduoti ir, galiausiai, statybvietėje fiziškai išdėlioti armatūrą nepažeidžiant visų reikalavimų.
„Norint išvengti situacijos, kai statybininkui neįmanoma į konstrukcijos klojinius sutalpinti visos projektuotojų apskaičiuotos armatūros, reikia atlikti erdvinio modelio kokybės patikras. Sukurta funkcija ne tik leidžia patikrinti, ar sumodeliuoti armatūros strypai ir lankstiniai nesikerta tarpusavyje, bet ir nustatyti, ar nėra armatūros sankirtų su kitomis įdėtinėmis konstrukcijų detalėmis“, – atkreipia dėmesį V. Tamulėnas.
Paklaustas apie sukurtos funkcijos naudą, V. Tamulėnas išskiria patikros procesų automatizavimą, kuris leidžia gerokai sutrumpinti laiką, skiriamą įprastinei rankinei patikrai. Įprastu atveju dėl laiko stygiaus arba įsivaizdavimo, kad tai neturės įtakos tolimesniems darbams, armatūros susikirtimų paieška neatliekama.
„Pamirštama, kad ankstyvojoje projektavimo stadijoje pastebėti netikslumai ir klaidos padeda išvengti nereikalingų išlaidų tolimesniuose projektavimo ir statybos etapuose. Didelės svarbos, pavyzdžiui, oro uostų, geležinkelių, tiltų projektuose investuojama į darbų kokybės užtikrinimą ir visais įmanomais būdais siekiama išvengti trikdžių, galinčių sustabdyti sklandų statybų aikštelės darbą, nes net viena prarasta diena gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų“, – pastebi V. Tamulėnas.
Sukurta funkcija ne tik vaizdžiai ir aiškiai kompiuterio ekrane nurodo susikirtimų vietą ir padeda projektuotojui greitai atlikti reikalingus pakeitimus, neklaidžiojant po modelio erdvę, bet ir automatiškai nustato tikslias susikirtimų koordinates. „Taip pat funkcija pateikia papildomą informaciją apie patį susikirtimą – pagal tai, kiek giliai vienas su kitu kertasi atitinkami armatūros strypai ir lankstiniai, atliekamas automatinis susikirtimų grupavimas. Išskiriami susikirtimai, kuriuos galima ignoruoti, nes statybos aikštelėje armatūrą bus galima palenkti ir visi elementai sutilps, arba kurie yra kritiniai ir privalo būti sutvarkyti“, – pabrėžia V. Tamulėnas.
Anot jo, galimybė kaupti surinktą informaciją ir ją pateikti norimais formatais tampa neatsiejama statinio informacinio modeliavimo (BIM) dalimi, padedančia užtikrinti būsimų darbų kokybę. Jis pažymi, kad ši armatūros susikirtimų vietos nustatymo funkcija, kaip ir bet kuri kita funkcija, sukurta naudojant „Dynamo“ įrankį, yra ją sukūrusio inžinieriaus vaizduotės, gabumų ir patirties vaisius. Nėra jokių programinės įrangos apribojimų dalintis, modifikuoti ir pritaikyti sukurtas funkcijas įvairiausioms reikmėms. Atvira prieiga ir glaudžiu bendradarbiavimu paremta žinių sklaida prisideda prie specialistų, gebančių spręsti problemas nestandartiniu būdu, nuoseklaus augimo.
Vaizdo įrašą, kaip veikia sukurta funkcija, galite peržiūrėti čia.
Šaltinis: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
