Statybos informacinio modeliavimo BIM reiškinys atspindi esminius pokyčius, vykstančius statybos (AEC) pramonėje tiek technologiniu (funkciniu), tiek organizaciniu (komunikaciniu, socialiniu) aspektu. Tačiau vien BIM įrankių (programinės įrangos) taikymas architektų, konstruktorių, rangovų ir statytojų veikloje dar negarantuoja, kad bus pasinaudota visais šios technologijos privalumais, nes didesnė dalis potencialios BIM naudos kyla iš esminių pokyčių, kurie dėl BIM atsiranda visų statybos projekto dalyvių bendradarbiavimo aplinkoje.

Projektavimo įmonės lengvai surenka derlių iš „žemai kabančių vaisių“ – naudodamos statinio modelį automatizuoja tradicinius projektavimo procesus ir projektavimo rezultatų (dokumentacijos) sukūrimą kiekvienos projekto dalies viduje. Tačiau BIM nauda viso projekto mastu sunkiai pasiekiama, nes tai reikalauja kardinalių pokyčių informacijos valdymo ir bendradarbiavimo organizavimo procesuose. Todėl pavienių arba vietinių pastangų diegti BIM nepakanka – reikalingas sisteminis valdomas BIM technologijų ir metodologijos įgyvendinimas.

Fundamentalus BIM pasaulėžiūros lūžis įvyks tuomet, kai suvoksime, kad, taikant virtualaus informacinio modeliavimo technologijas, pasiekiama ne tik patogesnė, intuityvesnė, aiškesnė, natūrali ir organiška žmogaus pasaulio pažinimui ir suvokimui vizuali 3D darbo aplinka, bet, svarbiausia, skatinama vystyti suderintą informacijos rengimo ir valdymo aplinką projektavimo ir statybos, o vėliau ir eksploatavimo procesams. Taip sukuriamos prielaidos daugialypiam realiam projekto partnerių bendradarbiavimui nuo pačių ankstyviausių statybos projekto inicijavimo etapų.

BIM standartų paskirtis

Antroje BIM brandos stadijoje pagrindinė BIM bendradarbiavimo prielaida yra techninio ir organizacinio lygio informacijos valdymo uždaviniai, kuriais siekiama užtikrinti kryptingą ir kontroliuojamą apsikeitimą darbo rezultatais tarp visų projekto komandos narių.

Todėl statinio informaciniam modeliavimui reikia aiškių taisyklių ir reikalavimų, kad būtų išvengta informacijos ir veiksmų interpretavimo bei miglotų atsakomybės ribų. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje projekto komandos įsipareigoja informaciją pateikti pagal sutartus duomenų standartus, naudodamos standartizuotas pateikimo procedūras bei metodus, kad būtų užtikrinta vienoda duomenų forma ir kokybė.

Dėl šių dalykų visos šalys, dalyvaujančios projekte (užsakovas, projektuotojai, rangovai, tiekimo grandinės partneriai ir kt.), turi susitarti dar ankstyvame sutarčių sudarymo etape ir įsipareigoti jų laikytis.

Pagal veikimo sritis BIM dokumentai gali būti skirstomi į BIM technologinių (informacijos valdymo), BIM organizacinių (procesų valdymo) ir teisinių dokumentų grupes. Pagal įtakos ir poveikio sferas BIM dokumentai gali būti skirstomi į specialistų, įmonės, projekto, sektoriaus, valstybės (nacionalinius) ir tarptautinį lygmenis.

Valstybės ir sektoriaus standartų lygmenys daugeliu atvejų sutampa. Tą patį galima pasakyti ir apie įmonės bei projekto sluoksnius – kiekvienoje įmonėje jie gali skirtis brandos lygiu, tačiau turi būti konsoliduoti ir suvienodinti projekte, kuriame dalyvauja skirtingos BIM brandos lygio požiūriu įmonės.

Tačiau svarbiausias yra tarptautinis BIM standartų lygmuo.

ISO, CEN ir „buildingSmart“ veikia išvien

Daugelio šalių atviri nacionaliniai BIM dokumentai sukuria puikią galimybę dalytis patirtimi ir formuoti gerąją praktiką, tačiau tuo pat metu išlieka ir standartų nesuderinamumo problema. BIM pažangos siekiančios šalys leidžia teisinei sąrangai, sektoriaus kontekstui ir savitiems tikslams pritaikytus BIM dokumentus, todėl tie patys ar panašūs dokumentai įvairiose šalyse vadinami skirtingai, skiriasi šių dokumentų tikslai, taikymo sritys ir pan.

Pastaruoju metu pastebima vis stiprėjanti tarptautinių standartizacijos organizacijų tendencija konsoliduoti ir koordinuoti pastangas rengiant „tikruosius“ BIM standartus. ISO (International Organization for Standardization), CEN (European Commitee for Standartization), BuildingSMART International, OGC (Open Geospatial Consortium), Europos Sąjungos „BIM Task Group“ deda dideles pastangas siekdamos įgyvendinti BIM standartų vystymo programas.

Aljansas „buildingSMART International“* siekia plėtoti ir palaikyti atvirus („Open BIM“) tarptautinius BIM standartus, tobulinti šiais standartais paremtus procesus ir technologijas visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. „buildingSMART“ standartų grupę sudaro penki bazinės „Open BIM“ metodologijos standartai:

• IFC – Industry Foundation Clases Data Model (IFC Duomenų modelis) – informacijos ir duomenų perdavimas;
• IDM – Information Delivery Manual (Informacijos pateikimo vadovas) – apibrėžia procesus;
• MVD – Model View Definition (Modelio vaizdų apibrėžtys) – padeda transformuoti procesus į techninius reikalavimus;
• BCF – BIM Collaboration Format (BIM bendradarbiavimo formatas) – tobulina bendradarbiavimo procesą;
• IFD – International Framework for Dictionaries (Tarptautinio žodyno struktūra) ­– padeda suderinti terminologiją.

„buildingSMART“ palaiko glaudžius ryšius su ISO, taip pat su regioninėmis ir nacionalinėmis standartizacijos institucijomis. Esminių „buildingSMART“ standartų grupė, sudaranti vienodai suvokiamo (IFD) duomenų modelio (IFC) bendros formos pateikimo (IDM) struktūrinę triadą, yra adaptuota ISO ir CEN organizacijų:

1. ISO 16739:2013 Industry Foundation Classes (IFC) for data sharing in the construction and facility management industries (Adopted as EN ISO 16739:2016) – duomenys (IFC);
2. ISO 12006-3:2007 Building construction – Organization of information about construction works – Part 3: Framework for object-oriented information (Adopted as EN ISO12006-3:2016) – terminai (IFD);
3. ISO 29481-1:2016 Building information models – Information delivery manual Part 1: Methodology and format (Adopted as EN ISO 29481-1:2017**) – procesai (IDM);
4. ISO 29481-2:2012 Building information models – Information delivery manual (IDM) Part 2: Interaction framework (Adopted as EN ISO 29481-2:2016**) ­– procesai (IDM).

„buildingSMART“ ir ISO (EN ISO) standartų sąveika

(https://www.buildingsmart.org)

ISO organizacijoje BIM tema dirba technikos komitetas ISO TC59/SC13 „Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building information modelling (BIM)“ (Informacijos apie pastatus ir inžinerinius darbus organizavimas ir skaitmeninimas, įskaitant pastatų informacijos modeliavimą (BIM), kuriame yra dvi tikslinės ir šešios darbo grupės.

Be jau paminėtų bendrai su „buildingSMART“ sukurtų standartų, ISO TC59/SC13 yra sukūręs ir paskelbęs dar aštuonis BIM standartus:

1. ISO 12006-2:2015 Building construction – Organization of information about construction works – Part 2: Framework for classification;
2. ISO/TS 12911:2012 Framework for building information modelling (BIM) guidance
3. ISO 16354:2013 Guidelines for Knowledge Libraries and Object Libraries;
4. ISO 16757-1:2015 Data structures for electronic product catalogues for building services – Part 1: Concepts, architecture and model;
5. ISO 16757-2:2016 Data structures for electronic product catalogues for building services – Part 2: Geometry;
6. ISO 22263:2008 Organization of information about construction works – Framework for management of project information;
7. ISO 19650-1:2018 Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building information modelling (BIM) – Information management using building information modelling – Part 1: Concepts and principles. (Addopted as EN ISO 19650-1:2018***);
8. ISO 19650-2:2018 Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building information modelling (BIM) – Information management using building information modelling – Part 2: Delivery phase of the assets. (Addopted as EN ISO 19650-2:2018***).

Dar 10 naujų standartų ir esamų standartų išplėtimų naujomis dalimis (Part x) dabar yra ISO darbo grupėse ir jungtinėse darbo grupėse su CEN.

Europos standartizacijos komitete BIM tema dirba technikos komitetas CEN/TC 442. Jame įsteigtos septynios darbo grupės (WG), kurios savo ruožtu pagal užduotis yra pasidalijusios į tikslines grupes (TG). Darbo grupių temos yra tokios: WG I Terminologija (Terminology); WG 2 Informacijos mainai (Exchange information); WG 3 Informacijos pateikimo specifikacija (Information Delivery Specification); WG 4 Duomenų palaikymo žodynai (Support data Dictionaries); WG 5 Pirmininko patariamoji grupė (Chairperson’s Advicory Group); WG 6 BIM infrastruktūroje (Infrastructure); WG 7 Horizontalus vaidmuo (Horizontal role).

Kaip jau matyti iš standartų pavadinimų (Adopted as EN ISO…), CEN/TC 442 dirba glaudžiai bendradarbiaudama su ISO TC59/SC13. Be šešių bendrų su ISO BIM standartų (EN ISO) ir projektų (prEN ISO) stadijos esančių ISO 16757-1:2015 ir ISO 16757-2:2016, dirbant bendrai su ISO, kuriami dar septyni BIM standartai:

1. prEN ISO 23386 Building information modelling and other digital processes used in construction – Methodology to describe, author and maintain properties in interconnected dictionaries;
2. prEN ISO 23387 Product data templates, for products and systems used in construction works, stored in a data dictionary framework – Part 1: General concepts, relations, and general structure of product data templates, and how to link the product data templates to Industry Foundation Classes (IFC);
3. prEN ISO 21597-1 Organization of information about construction works — Information container for data drop (ICDD) – Part 1: Container;
4. prEN ISO 21597-2 Organization of information about construction works — Information container for data drop (ICDD) – Part 2: Dynamic semantics;
5. prEN ISO 19650-3 Organization of information about construction works — Information management using building information modelling – Part 3: Operational phase of assets;
6. prEN ISO/NP 19650-5 Organization of information about construction works — Information management using building information modelling – Part 2: Delivery phase of assets;
7. prEN ISO 12006-3 Building construction – Organization of information about construction works – Part 3: Framework for object-oriented information (rev. EN ISO12006-3:2016).

Dar vieną CEN/TC 442 standartų iniciatyvą reikia paminėti atskirai nuo ISO – tai naujo standarto projektas, žinomas kaip „Building Information Modeling – Levels of Information Need“, kuris siekia sureguliuoti aktualią LOD/LOI problemą.

Verta atskirai paminėti naujus, 2018 m. lapkritį oficialiai paskelbtus vadinamuosius „pirmuosius tikrus BIM standartus“ EN ISO 19650-1:2018 ir EN ISO 19650-2:2018. Tai puikus ne tik ISO ir CEN bendradarbiavimo, bet ir geriausių nacionalinio lygmens (Jungtinės Karalystės) BIM standartų pritaikymo pavyzdys. Šių standartų pagrindu laikomi garsieji Jungtinės Karalystės BIM: BS 1192, PAS 1192-2 ir kiti PAS 1192 standartai. Pati JK oficialiai atsisakė vystyti šiuos pasaulyje pagarsėjusius BIM standartus dėl bendros europietiškos tvarkos (manome, kad JK statybos sektorius tikrai yra prieš „Brexitą“).

Pagal susiklosčiusią iš „buildingSMART“ perimtą tradiciją visi iki šiol sukurti standartai yra iš technologinės duomenų ir informacijos valdymo srities. Jais siekiama padėti užtikrinti statybų procese naudojamų kompiuterinių programų funkcinį suderinamumą ir techninių priemonių galimybėmis skatinti (sudaryti sąlygas) projektų dalyvių (programų vartotojų) bendradarbiavimą. Todėl jie skirti programų kūrėjams. Dėl pernelyg techninės (IT) kalbos dokumentų praktinio pritaikymo galimybės projektuose ir procesuose yra labai ribotos, nebent bendro terminų žodyno atžvilgiu.

Skirtingai nuo jų, minėtieji du standartai (EN ISO 19650-1 ir -2) yra skirti už statinių ir infrastruktūros objektų per visus gyvavimo ciklo (pirkimai, projektavimas, statyba, pridavimas, naudojimas ir priežiūra) etapus atsakingoms organizacijoms ir individams. Standartai numato reikalavimus informacijos rengimui ir pateikimui įgyvendinant BIM projektą. Daugiausia dėmesio juose skiriama projekto vykdymui, kai dauguma grafinių ir negrafinių duomenų bei dokumentų, kartu vadinamų projekto informaciniu modeliu (PIM), sukaupiama projektuojant ir statant objektą. Paskui nuosekliai pereinami įvairūs informacijos pateikimo ciklo etapai ir baigiama pateikiant „kaip pastatyta“ objekto informacinį modelį (AIM).

Europos technikos komitetas, atsižvelgdamas į itin sausą standartų kalbą, dėl kurios kartais sunkiau juos taikyti praktikoje, išleido standartų komentarus su praktiniais jų įgyvendinimo patarimais: „Guidance on how to implement EN ISO 19650-1 and -2“ ir „Guide to EN ISO 29481-1 and -2“. Dar viena iniciatyva, kurios vykdymo ėmėsi WG3, yra sukurti praktinius vadovus dviem labai svarbiems BIM dokumentams: BIM projekto įgyvendinimo planui (BEP) ir Informacijos pateikimo reikalavimams (EIR), anksčiau vadintam Užsakovo (statytojo) reikalavimais informacijai.

Lietuvos standartizacijos departamente nuo 2015 m. veikia Statinių informacinio modeliavimo (BIM) standartų technikos komitetas LST TK 88 Statinio informacinis modeliavimas (BIM), kurio veiklos sritis susijusi su užstatytos aplinkos struktūrizuotos gyvavimo ciklo informacijos standartizavimu. LST TK 88 dirba pagal Lietuvos standartų programą: bendradarbiauja su CEN ir ISO technikos komitetais, teikia pastabas ir balsuoja dėl CEN parengtų Europos standartų projektų; aktyviai dalyvauja CEN/TC 442 technikos komiteto veikloje, deleguoja atstovus į darbo grupes; pagal patvirtintą darbų programą rengia Europos ir tarptautinių standartų lietuviškas versijas.

* VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART“ aljanso Šiaurės Europos šalių skyriaus „buildingSMART Nordic“ narė nuo 2018 m., nuo 2015 m. dalyvavo stebėtojos teisėmis.

** EN ISO 29481-1:2017 ir EN ISO 29481-2:2016 yra išverti į lietuvių kalbą ir 2018 m. įsigaliojo kaip LST EN ISO standartai.

*** Lietuviška EN ISO 19650-1:2018 ir EN ISO 19650-2:2018 standartų versija bus išleista 2019 m.

Dr. Vladimir Popov (VGTU), Dr. Tatjana Grigorjeva (VGTU), Monika Grimalaitė (VGTU)