UAB Vilniaus vystymo kompanija (VVK) – pagrindinė Vilniaus miesto savivaldybės statybų valdymo bendrovė. Įmonė pagal miesto administracijos planą artimiausiu metu turėtų tapti miesto ir jo įmonių valdomo nekilnojamojo turto kompetencijų centru.
Bendrovė Vilniaus miestui teikia profesionalias statybų valdymo paslaugas. VVK atlieka savivaldybei priklausančių viešosios paskirties švietimo, ikimokyklinio ugdymo, socialinių paslaugų, sporto, kultūros, turizmo, sveikatos priežiūros ir viešųjų erdvių objektų statybų valdymo paslaugas.
„Mūsų tikslas – užtikrinti profesionalų ir skaidrų statybos darbų valdymo ir vystymo paslaugų teikimą Vilniaus miesto savivaldybės valdomuose viešosios paskirties objektuose. Siekiame garantuoti efektyvų nekilnojamojo turto vystymą, administravimą, pardavimą ir valdymą“, – sako VVK direktorė Rasa Čeponytė.
Artimiausia kompanijos vizija – tapti patikimiausiu Vilniaus miesto viešosios infrastruktūros ir nekilnojamojo turto vystymo, statybų ir valdymo kompetencijų centru.
Bendrovė užsiima naujų ir esamų statinių projektavimo valdymu, statinių statybos valdymu, projektų ekspertizės organizavimu, statybų technine priežiūra, pastatų energinių auditų valdymu, projektų paraiškų rengimu ir pateikimu, projektų viešinimu ir turto draudimo valdymu, konsultantų priežiūra, projektų finansavimo organizavimu.
Vilniaus vystymo kompanija 2017 m. statybos valdymo paslaugas teikė 102 objektuose, paskelbė 135 naujus viešuosius pirkimus, o vykdomų sutarčių suma siekė 17,6 mln. eurų. 2018 m. bendrovės veikla sėkmingai plėtėsi, VVK statybos valdymo paslaugas teikė 152 objektuose, paskelbė 289 naujus viešuosius pirkimus, o vykdomų sutarčių suma siekė 27,4 mln. eurų.
2019 m. objektų skaičius išaugo iki 175, paskelbta 192 naujų viešųjų pirkimų, o vykdomų sutarčių suma siekė 44,9 mln. eurų.
Tarp žinomiausių kompanijos atliktų darbų – Lukiškių aikštės atnaujinimas, Fabijoniškių baseinas, Vilniaus licėjaus rekonstrukcija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija, Šv. Roko ligoninės rekonstrukcija, neįgaliųjų ir sutrikusio intelekto vaikų socialinės globos centro įkūrimas, Neries dešinės krantinės rekonstrukcija bei daugelis kitų.
BIM taikymas – VVK prioritetas
Kasdienėje veikloje VVK vis plačiau ir dažniau taiko statinio informacinio modeliavimo ir valdymo BIM (angl. Building information modelling & management) metodiką.
Kadangi VVK vienu metu valdo iki 200 skirtingų projektų, statinių BIM modelio sukūrimas ir nuolatinis jo papildymas leidžia visiems projekto dalyviams naudoti vieną bendradarbiavimo aplinką.
„Dažnai pasitaiko ydinga praktika, kai pirkimo užduotyje nurodomas trumpas, lakoniškas reikalavimas naudoti BIM. Norint gauti reikiamo detalumo BIM modelį, perkant reikia parengti ir pateikti EIR dokumentą – jį pridedame prie visų savo vykdomų viešųjų pirkimų, kuriuose prašome naudoti BIM“, – sako R. Čeponytė.
Nenurodžius konkretesnių reikalavimų, dažnas interpretuoja savaip ir galiausiai užsakovas nusivilia. Todėl VVK viešuosiuose pirkimuose nurodoma ne tik prievolė naudoti BIM, bet ir tiksliai aprašomi reikalavimai, parengiamas EIR dokumentas (angl. Employer information requirements).
„Net jeigu techninis statinio projektas atliktas nesinaudojant BIM, nėra jokių techninių kliūčių atlikti darbo projektą naudojantis BIM ir jį panaudoti statybų metu. Siekiant aiškumo, EIR dokumente nurodoma, kuri BIM modelio statybos projekto stadija jau atlikta, kurią ketinama atlikti ir ar BIM modelis bus panaudotas tolimesnėse statybos projekto stadijose“, – pastebi R. Čeponytė.
LOD, CDE, elektroninis darbų žurnalas
Reikalavimai rengiami vadovaujantis VšĮ „Skaitmeninė statyba“ parengtu dokumentu „Statybos projekto etapai ir BIM taikymo būdai“. EIR dokumente nurodomi BIM tikslai, konkrečiai įvardijantys užsakovo lūkesčius ir sritis, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys.
Pagrindiniai brėžiniai, planai, pjūviai, žiniaraščiai bei kita dokumentacija, reikalinga projektui, generuojama iš atitinkamos projekto dalies BIM modelio. Jeigu modelyje atliekami pakeitimai, turi būti galimybė automatiškai atnaujinti brėžinius. Užtikrinama, kad BIM modelis neturės neatitikimų su popierine projekto versija. Todėl išvengiama atvejų, kai atskirus statybos dalyvius pasiekia skirtinga projekto dokumentacijos versija.
Rengdama EIR dokumentą, VVK nurodo norimą modelio išsivystymo lygį – LOD (angl. Level of Detail). Kiekvienoje projekto dalyje elemento detalumas gali būti skirtingas, todėl EIR dokumente išskiriama kiekviena projekto dalis ir detaliai aprašomas reikalaujamas modelio išsivystymo lygis LOD.
Nustatant informacinį elementų detalumą (angl. Level of Information), VVK nereikalauja perteklinės informacijos, kuri tikrai nebus panaudota tolimesniuose statybos projekto etapuose. Siekiama reikalauti tik tos informacijos, kuri vėliau bus kryptingai panaudota. Ne mažiau svarbus BIM modelio reikalavimas – klasifikatorius, užtikrinantis sklandžius informacijos mainus tarp visų projekto dalyvių per visas statinio gyvavimo ciklo stadijas: nuo projekto rengimo iki eksploatavimo ar net utilizavimo. Architektai, inžinieriai konstruktoriai, inžinerinių sistemų ir už įvairias projekto dalis atsakingi projektuotojai turi taikyti vienodą statybos klasių įvardijimą – kodavimą. Tai pagerina informacijos mainų kokybę, sumažina laiko sąnaudas.
Kad skirtingi projekto dalyviai bendradarbiautų ir komunikuotų efektyviai, naudojama bendra duomenų aplinka, vadinama CDE (angl. Common Data Environment). Tai – debesijos principu veikianti centrinė saugykla, kurioje laikoma visa informacija apie statybų projektą.
VVK skaitmeninimas apima ne tik BIM naudojimą įvairiose statybos projekto stadijose, bet ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Elektroninio statybos darbų žurnalo sistema leidžia standartizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti įrašus apie vykdomus darbus. Elektroninis statybos žurnalas naudojamas ir tuose projektuose, kuriuose nenaudojamas BIM. Siekiama vienaip ar kitaip skaitmeninti valdomus projektus. Pavyzdžiui, surasti sugedusio įrenginio garantinį lapą arba eksploatacinių savybių deklaraciją elektroniniame statybos darbų žurnale užtruks vos keletą minučių. O ieškant šios informacijos popieriniame statybos darbų žurnale, užtrunkama keletą dienų ar net savaičių. Taip pat, naudojant elektroninį statybos žurnalą, nėra galimybės pataisyti, ištrinti ar papildyti įrašą nepastebėtai, nes kiekvienas žingsnis fiksuojamas el. sistemoje. Tokiu atveju išvengiama klaidų, sukčiavimo ir nesąžiningo elgesio.
„Rūpinamės efektyviu miesto viešųjų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu, architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis. Vilnius, savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo paslaugas telkdamas vienose rankose, pasirinkęs teisingą kelią. Taigi BIM naudojimas – didelė nauda Vilniaus miestui. Taupydami laiką ir pinigus, BIM diegiame sparčiai ir aktyviai naudojame jau keliolikoje objektų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad miesto nekilnojamojo turto valdymas, administravimas ir vystymas iš vieno centro sukuria didesnę pridėtinę vertę. Be to, artimiausiu metu ketinama kurti nekilnojamojo turto kompetencijų centrą, kuriuo taps Vilniaus vystymo kompanija. Todėl šiuo metu sukurti BIM modeliai ateityje bus naudojami ir eksploatacijoje“, – pasakoja R. Čeponytė.
