DALIUS GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius
Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą. Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualios realybės. BIM metodologija yra viena sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas.
Šių dienų pasaulis įžengė į industrinės revoliucijos etapą. Daiktų internetas, tvarumas, ekologija, energetika ir darni aplinka tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Skaitmeninimo rezultatai mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, palies visas gyvenimo sritis. Jau dabar visuomenė pradeda suprasti, kad statiniai – daug platesnės socialinės ekosistemos dalis ir jie turėtų integraliai egzistuoti su visa žmogaus aplinka. Prijungti prie daiktų infrastruktūros interneto pastatai ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Jų sensorių generuojami duomenys bus svarbūs valdant žaliosios elektros energijos gamybą bei kaupimą ir net, pavyzdžiui, transporto ir logistikos centrų darbą.
Pažengusiose valstybėse intensyviai kuriami skaitmeniniai statinių ir infrastruktūros modeliai, o šie į visumą sujungiami išmaniųjų miestų (angl. smart city) skaitmeninėse platformose. Tai neabejotinai didina šių valstybių ekonominį pranašumą ir galią vien todėl, kad tokios priemonės įgalina greičiau priimti sprendimus.
Taigi daugėja galimybių, bet kartu ypač sparčiai auga ir informacijos, kurią turime apdoroti, kiekis, atsiranda naujų įgūdžių ir žinių poreikis.
Amerikiečių architektas, išradėjas ir rašytojas Richardas Buckminsteris Fulleris kvietė susimąstyti apie „žinių dvigubėjimo kreivę“. Jo teigimu, iki 1900 m. bendras žmonijos išmanymas padvigubėdavo maždaug kas 100 metų. Po Antrojo pasaulinio karo žinių padvigubėdavo kas 25 metus. Manoma, kad apie 2013 m. bendros žmonijos žinios dvigubai išsiplėsdavo kas 13 mėnesių. Maža to, „IBM“ mokslininkų vertinimu, daiktų internetas lems tai, kad bendras žinių kiekis dvigubės kas 12 valandų. Ką tokie vertinimai ir prognozės pasako? Žmogus priverstas nuolat taikytis prie besikeičiančios aplinkos, mokytis naujų dalykų. Kasdienis darbas tampa neįsivaizduojamas be eksperimentų, naujų būdų ieškojimo.
Keistis turi ir valstybės. Valstybės turto valdymas tampa neatsiejamas nuo greito skaitmeninių duomenų apdorojimo, o ateityje statinių planavimas ir statyba, skaitmeninių miestų valdymas taps vienais esmingiausių konkurencingumo stiprinimo aspektų. Kiekvieno statinio planavimas turi būti neatsiejamas nuo aiškiai suformuotos vizijos projektavimo etapo pradžioje ir simuliacijų, rodančių būsimus statinio rodiklius jo eksploatavimo metu.
BIM metodologijos diegimo atidėliojimas mūsų šalyje reiškia, kad mes savo konkurencingumu tolstame nuo šalių lyderių Europoje. Europos Komisija dar 2013 m. pasiūlė, kad nuo 2016 m., perkant projektavimo ir statybos paslaugas, prioritetu būtų laikomas BIM taikymas.
VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ 2016 m. atliko studiją dėl statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių diegimo Lietuvoje. Šios studijos pagrindu LR aplinkos ministerija 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė LR Vyriausybei statybos sektoriaus skaitmeninimo programą, kuri buvo patvirtinta.
Lietuvos statybos sektoriaus bendruomenė tiki, kad viešasis sektorius kuo greičiau atliks reikiamus teisinio reglamentavimo pakeitimus ir kad duomenų kaupimo, apdorojimo procesai BIM kontekste, statybų robotizavimas taps įgyvendinami ir suderinami su teisiniu reguliavimu.
Technologijos vystosi didžiuliu tempu – veiksmai, kurie užtrukdavo mėnesius, šiandien atliekami per dieną. Deja, to paties negalima pasakyti apie teisės aktų, reglamentų kūrimą. Tai problema, kuriai daugiau dėmesio turėtų skirti teisinę aplinką kuriantis valstybės pareigūnų korpusas, juk ne toks retas atvejis, kai teisės aktai pasensta dar neįsigalioję.
Šiuo metu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo iniciatyva imasi spręsti skaitmeninės statybos dabarčiai ir ateičiai Lietuvoje svarbius klausimus – į lietuvių kalbą verčiami tarptautiniai ISO standartai, kuriamas statinio informacinio modelio taikymo gidas. Lietuvos statybos sektorių vienijančios asociacijos kviečia bendradarbiauti valstybės institucijas kuriant BIM standartus ir skaitmeninių duomenų naudojimo taisykles, nes, siekiant sukurti BIM palankią aplinką, reikia sutelkti pajėgas.
Galime pasidžiaugti, kad gerųjų statinio informacinio modelio kūrimo pavydžių yra ne tik Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ar Danijoje, bet ir Lietuvoje. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva pradėtas organizuoti nacionalinis konkursas „Lietuvos BIM projektai“, o jam pateiktų projektų kokybė parodė, kad projektuotojų ir statybininkų bendruomenė yra pribrendusi teisiniams pokyčiams. Taip pat akivaizdu, kad statinių ir infrastruktūros savininkai, naudodami informacinio modeliavimo ir statybų metu sukauptus duomenis, Lietuvoje gali gauti daug daugiau ilgalaikės naudos.
VšĮ „Skaitmeninė statyba“, vienijanti 13 Lietuvos statybos sektoriaus asociacijų, nuo 2014 m. siekė šviesti ir telkti visuomenę, prisidėti prie to, kad gyventume modernioje valstybėje ir moderniuose miestuose, kad jaunoji karta savo darbe galėtų taikyti inovatyvias technologijas, kad užsienio investuotojai mūsų šalyje rastų kūrybingų ir šiuolaikiškų kūrėjų, o žmonės jaustųsi saugūs gyvendami tvarumo ir darnos principais sukurtuose miestuose.
