Donatas Aksomitas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ klasifikatoriaus struktūros ir kodavimo sistemos darbo grupės vadovas

Almanache „Skaitmeninė statyba 2016“ buvo pristatytas tarptautinis standartas ISO/IEC 81346. Šis standartas – bendra kalba, būtina, kad visi BIM proceso dalyviai keistųsi tiksliais duomenimis, naudotų vienodas komponentų klases ir kodavimo principus, o jie visame procese išliktų stabilūs, vienodai interpretuojami ir nedubliuojami.

Nauja standarto dalis skirta BIM

Bent kol kas statybų pramonei nėra tinkamesnio standarto nei ISO/IEC 81346 „Pramoninės sistemos, įrenginiai, aparatai ir pramonės gaminiai. Struktūros sudarymo principai ir nuorodiniai žymenys“. Dabar rengiama viena nauja ir viena atnaujinta šio standarto dalis. Naujoji – 12-oji dalis – skirta būtent statybų pramonei.

Atnaujinti standartą ISO/IEC 81346 pasiūlė danai, įvertinę, kad jame pateikta klasifikavimo sistema tinkamiausia BIM procesams.

12-a dalis buvo tobulinama maždaug septynerius metus. Šiuo metu ISO/IEC 81346 standartą jau įdiegusi Švedija, pakeliui – Suomija, iš dalies jungiasi Norvegija. Pastaroji naudoja nacionalines klases ir pagal ISO standartus sukurtus kodavimo sistemos principus. Lietuva taip pat turi į lietuvių kalbą išverstas elementų, erdvių, funkcinių bei techninių sistemų lenteles. Bet kurioje ISO/IEC 81346 standartą naudojančioje šalyje Lietuvos projektuotojai, statybininkai bei visi kiti BIM dalyviai jau dabar gali „susikalbėti“ su užsienio partneriais.

Standarte ISO/IEC 81346 naudojami abėcėlės raidžių kodai – nekintami, lengvai atpažįstami, universalūs visoms šalims, taigi kiekvienam projekto dalyviui bet kurioje šalyje, pamačius kodą, tampa aišku, apie kokį elementą kalbama.

Svarbu kalbėti viena kalba

Bendra BIM proceso dalyvių techninė kalba turi daug pranašumų. Klasifikatorius pagerina projekto duomenų mainus, sumažina riziką suklysti ir pagerina projekto kokybę, supaprastina visų statybos etapų kontrolę. Klasių paskirtis – atpažinti objekto tipą, o tam tereikia išmokti kodus.

Atnaujinta standarto ISO/IEC 81346 antroji dalis skirta komponentų ir erdvių klasifikacijai.

Komponentų pirmo lygio klasės:

Kol visas standartas nėra išverstas į lietuvių kalbą, šiame tekste naudojamos lentelės anglų kalba.

Komponentų lentelė

Komponentai (standarto 3-ioji lentelė) pagal atliekamą funkciją skirstomi į klases. Komponentų klasifikacijos klasės kodas sudarytas iš trijų raidžių. Pavyzdžiui, BTA – diskretusis temperatūros jautrusis objektas, NCC – grindų danga, ULD – kolona, QQB – varstomas langas, WRA – bėgiai ir t. t.

Komponentų lentelėje raide N žymimas uždengimo objektas, suskirstomas į NA – užpildymo, NB – uždarymo, NC – apdailos, ND – užbaigimo objektus. Toliau NA raide koduojamas užpildymo objektas, skiriamas į A raide užkoduotą stiklą (užpildymo objektas, praleidžiantis šviesą), B – plokštę (užpildymo objektas, nepraleidžiantis šviesos), C – groteles, D – sandarinimo siūlę. Taigi, pavyzdžiui, plokštė bendra kalba bet kuriame projekte reikš užpildymo objektą, nepraleidžiantį šviesos, ir bus žymima kodu NAB.

U raide žymimas laikymo objektas, kuris skirstomas į pritvirtinimo (A), parėmimo (B), uždengimo (C) ir kitus objektus (iš viso – 10 objektų).

Šie savo ruožtu skirstomi dar smulkiau. Štai UA raidėmis žymimas pritvirtinimo objektas gali būti klasifikuojamas į A (šviestuvas), B (kabelių riebokšlis), C (izoliatorius), D (templė), E (grebėstas), F (kuoliukas). Jei projekte būtų naudojamas šviestuvas, kuris ISO/IEC 81346 standarte įvardijamas kaip šviesos šaltinių pritvirtinimo objektas, jis bet kurioje šalyje būtų žymimas simboliais UAA.

Raide S pažymėtas rankinės sąveikos objektas, SJ raidėmis žymimas elementas – pirštu valdomas vykdytuvas, o šį sudaro dar 5 elementai – A–E raidėmis žymima svirtis (A), mygtukas (B), liečiamasis valdiklis (C), pasukimo ratukas (D), rutulys/velenėlis (E). Taigi, rankinės sąveikos objekto kodas būtų SJB → reikšmė – „mygtukas“, išaiškinimas – vykdytuvas, paleidžiamas pirštu nuspaudus mygtuką, sinonimiškai vartojamas – vykdymo laikant nuspaudus prietaisas.

Komponentų ir toliau aptariamų techninių sistemų lentelėse statybų proceso dalyviai gali naudotis tik jiems aktualiomis klasėmis – jos sudaro apie 10–20 proc. klasifikatoriaus klasių. Pavyzdžiui, architektui gali būti aktualu komponentų klasėje esantys uždengimo objektai (N), techninių sistemų klasėje esančios statybinės (A), konstrukcinės sistemos (B) ir pan. Jei, tarkime, reikia atlikti inžinerinius skaičiavimus, inžinierius valdo jam reikiamus duomenis, taip pat tuos, kurie jau buvo įtraukti į projektą. Net jei statybų proceso dalyviai ir naudoja nevienodą programinę įrangą, sąvokos bei duomenys jose tapačios.

Nauja – techninės ir funkcinės sistemos

Naujoje 12-oje standarto ISO/IEC 81346 dalyje klasifikuojamos techninės (standarto A.1 lentelė) ir funkcinės (standarto A.2 lentelė) sistemos. Techninių sistemų (Lietuvoje įprasta vartoti terminą „konstrukcija“, „inžinerinis tinklas“) elementai (jų iš viso 12) žymimi dviem abėcėlės raidėmis ir yra suklasifikuoti pagal jų paskirtį.

Pavyzdžiui, AA žymima statybinė sistema → dangos konstrukcija (statinio dalis, formuojanti transportui skirtą plotą), AB – statybinė sistema → pamatas (statinio dalis, atskirianti statinį po žeme) ir pan.

Statybinėje sistemoje (A) sienai priskirta raidė D, taigi, AD – siena – statinio dalis, formuojanti vertikalų statinio atidalijimą.

Bendras klasės kodas nustatomas pagal antrą techninės sistemos elemento raidę. Pavyzdžiui, apsauginė sistema (P) gali būti skirstoma į A (priešgaisrinę), B (gaisro gesinimo), C (įžeminimo), D (žaibosaugos), E (katodinės) apsaugos sistemas. Jei projekte žymima gaisro gesinimo sistema PB (apsauginė sistema, skirta apsaugoti nuo gaisro gesinimo priemonėmis), tai bendras klasės kodas bus PB ir t. t.

Funkcinės sistemos

Funkcinių sistemų (standarto A.2 lentelė) objektai klasių lentelėje suklasifikuoti abėcėlės raidėmis pagal atliekamą funkciją. Pavyzdžiui, stogo sistema (kodas D) traktuojama kaip funkcinė sistema, formuojanti viršutinę statinio ribą. Kodu C žymima konstrukcinė perdangos sistema – funkcinė sistema, formuojanti ir horizontaliai atskirianti erdves. Be kiekvienos klasės kodo ir apibrėžimo, pateikiami ir galimi sinonimai.

Funkcinių objektų sistemos identifikacinius kodus sudaro viena abėcėlės raidė, taigi juos nesunku įsiminti. Lentelė pradedama nuo A raide žymimos pagrindo sistemos, ji įvardijama kaip funkcinė sistema, formuojanti žemutinę statybos objekto ribą, kuri yra sujungta arba tiesiogiai liečiasi su podirviu (sinonimai – kraštovaizdis, kiemas, veja, kelio pylimas).

Funkcinių objektų sistema užbaigiama S raide, kuria žymima įsirengimo sistema, t. y. funkcinė sistema, aprūpinanti statinį ir patalpas baldais ir įranga (sinonimai – kambarių įrengimas, baldų sprendimai). Taigi, bet kuriam BIM proceso dalyviui identifikacinis kodas A reikštų pagrindo sistemą, J – vėdinimo sistemą ir pan.

Erdvių klasifikacija

Standarte į penkias klases suklasifikuotos ir erdvės, tiesa, jos taip pat traktuojamos kaip objektas. Svarbu tai, kad tam tikros erdvės funkcija gali keistis. Erdvių objektai suklasifikuoti pagal tai, kam ta erdvė skirta.

Elementai žymimi raidėmis A–E. Pavyzdžiui, elementas A – žmogaus gyvenamosios erdvės, kurios dar smulkiau skirstomos į A, B, C (atitinkamai – gyvenamoji patalpa, asmeninės higienos erdvė, izoliavimo erdvė). Šie objektai dar praplečiami į 4 dalis: A žymi kambarį, B užkoduota svetainė, C – laukiamasis, D – kiemas. Taigi raidėmis AAA būtų žymimas kambarys – gyvenamoji patalpa, skirta rekreacijai.

Klasifikuodami, priskirdami tam tikras klases, klasės kodus (indeksus), statybų proceso dalyviai remiasi loginiais ryšiais susieta pastato struktūra, kas bet kurioje statybų fazėje užtikrina sklandžius informacijos mainus.