Projekto teikėjas – bendrovė Panevėžio statybos trestas, užsakovas – Vilniaus universitetas. Palyginti neseniai pradėjusio veikti komplekso plotas – 24 084 kvadratiniai metrai, patalpų tūris – 136 727 kubiniai metrai.

Jungtinio gyvybės mokslų centro veikla sustiprins biochemijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos ir kitų susijusių krypčių mokslinius tyrimus, studijas bei technologinę plėtrą. Biochemijos ir Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto administraciniai, žmogiškieji bei kiti ištekliai bus sutelkti bendrai veiklai ir tarpusavio integracijai, norint plėtoti tinkamą studijų bei mokslinių tyrimų infrastruktūrą gyvybės mokslų srityje. Kartu bus sprendžiamas ir perkraustant padalinius į Saulėtekyje naujai pastatytą Jungtinį gyvybės mokslų centrą itin aktualus padalinių bendros veiklos koordinavimo klausimas.

Tai pirmasis Panevėžio statybos tresto projektavimo biuro parengtas darbo projektas ir pirmasis tokio mastelio bei detalumo BIM projektas Lietuvoje, įgyvendintas naudojant BIM technologijas bei procesus ir projektavimo etape, ir statybų aikštelėje.

Projektuojant konstrukcinę dalį tame pat „Tekla Structures“ modelyje buvo dirbama kartu su surenkamojo gelžbetonio elementų gamintoju.

Jau pradiniame darbo projekto rengimo etape buvo nuspręsta naudoti BIM technologijas. Viena priežasčių, paskatinusi pasitelkti BIM – labai sudėtinga inžinerinė projekto dalis, nes daugiau kaip pusę pastato sudaro laboratorijos, kurioms reikalingas specialus temperatūros ir oro režimas.

Kita priežastis, kodėl šiame projekte buvo naudotos BIM technologijos – tai galimybė viename modelyje dirbti kartu su surenkamojo gelžbetonio elementų gamintoju, taip išvengiant papildomų darbo laiko sąnaudų, perduodant užduotis armuoti ir gaminti elementus. Tai leido sutaupyti labai daug laiko ir užtikrinti projekto kokybę, o kartu neprarasti svarbios informacijos, kuri išlieka vienoje vietoje – pastato modelyje.

Pradiniame etape buvo paskirtas projekto BIM koordinatorius, sukurtas serveris įkelti modelius, projekto dalyviams buvo nustatytos tam tikros taisyklės, susijusios su modelių atnaujinimo intervalu ir jų skaidymu į smulkesnes dalis.

Tolesniuose etapuose komunikavimui tarp projektuotojų komandos ir statybų aikštelės buvo naudojama nemokama „Tekla BIMsight“ programinė įranga. Tai palengvino komunikacijos ir koordinavimo procesus, trukusius visą projektavimo ir objekto statybos laiką.

Statybų aikštelėje projekto BIM modelis buvo naudojamas vizualinei (3D) informacijai gauti, koordinacijai tarp projekto dalių, monolitinio gelžbetonio armavimui palengvinti, inžinerinėms dalims montuoti ir kiekių kontrolei (naudojant IFC modelius).

BIM programinė įranga:

Architektūros sprendimams – „AutoCAD Architectural“.

Konstrukcijoms – „Tekla Structures“.

ŠVOK – DDS-CAD, „Revit MEP“, „AutoCAD MEP“, „MagiCAD“.

Vandentiekio ir nuotekų sistemoms – DDS-CAD.