Daugelis jau žinome, ką reiškia EIR, BEP, 4D, 5D, tačiau ar yra tekę girdėti apie 6D ar 7D? Šiame straipsnyje pristatysime, kaip mūsų įmonei sekėsi kurti 6D modelį ir kas nutinka BIM modeliams, kai pastatas pradedamas eksploatuoti.

6D, arba Skaitmeninis perdavimas

6D, arba „taip pastatyta“ (angl. as built), BIM modelis – tai 3D modelis, atnaujintas pagal 3D skenavimo duomenis, o jame yra integruoti projekto brėžiniai ir priežiūros schemos. 6D modelyje iš rangovų gauta informacija susiejama su konkrečiais 3D elementais, planais, schemomis. Užsakovas gauna projekto duomenų bazę, kurioje informacija tvarkingai sudėliota į aplankus pagal kiekvieną elementą ar jų grupę. Tai pagrindiniai skirtumai tarp darbo su 6D modeliu ir tradicinio proceso, kai, pasibaigus statyboms, užsakovui perduodama didelė šūsnis dokumentų, kurių ryšys tarpusavyje geriausiu atveju būna turinys ar nuoroda į kitą projekto dalį ar techninę specifikaciją.

Duomenų bazė, gauta dirbant 6D modeliu, užsakovui leidžia ne tik lengvai rasti reikiamą informaciją, bet ir ateityje išnaudoti daugiau 7D sistemos galimybių.

Pastatų valdymas ir priežiūra – 7D

7D – tai pastatų valdymo ir priežiūros IT sistema, pagrįsta pastato skaitmeninės duomenų bazės susiejimu su pastato elementais per QR kodus. Šios sistemos Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusios, bet tokiose šalyse, kaip Danija, jos naudojamos jau ne vienus metus. Jas naudoja tiek viešasis, tiek privatusis sektorius: savivaldybės, ligoninės, prekybos tinklų operatoriai, NT portfelio valdytojai.

7D sistemos sprendžia šiuos pagrindinius su pastato valdymu susijusius iššūkius:

• „Helpdesk“ modulis pastato naudotojams ar prižiūrėtojams suteikia galimybę fiksuoti defektus ir iškart apie juos pranešti. Sistemos sumanumas pasireiškia tuo, kad pastato naudotojas nuskenuoja patalpos ar daikto QR kodą mobiliuoju įrenginiu, pasirenkamas įvykio tipas, ir sistema pagal iš anksto nustatytas taisykles informaciją apie gedimą nukreipia atsakingai įmonei ar pastato valdytojui. Atsakingas technikas kartu su pranešimu automatiškai gauna visą reikiamą informaciją apie įvykio vietą, gedimų istoriją, įrenginio specifikacijas ir kt.
• Turto valdymo funkcija leidžia sukurti ir pildyti informaciją apie pastatą vienoje duomenų bazėje. Šiame registre saugomi 3D modeliai, patalpų ir inžinerinių sistemų planai, taip pat visa su konkrečiu elementu susijusi informacija: įsigijimo dokumentai, remonto aktai, eksploatacijos instrukcijos. Informacija gali būti įvedama tiesiog aikštelėje. Pvz., objekte sumontuotas naujas vėdinimo įrenginys nufotografuojamas, paženklinamas QR kodu, visa likusi informacija atkeliauja iš 3D modelio, o prireikus ją galima nuolatos koreguoti ir pildyti.
• Visų patalpų registras su aktualia informacija apie patalpas. Sistema leidžia atlikti greitą paiešką pagal paskirties / užimtumo / dydžio / rajono ir kt. parametrus.
• Automatizuota energijos suvartojimo apskaita per tiesioginį susiejimą su pastato valdymo sistema arba rankiniu būdu per mobiliąją aplikaciją.
• Profilaktinė priežiūra leidžia sukurti automatinius pranešimus pagal tai, kokias intervalais reikia atlikti techninę priežiūrą ir kokius parametrus reikia patikrinti.
• Tiekėjo portalas. Kiekviena pastatą prižiūrinti kompanija 7D sistemoje turi savo paskyrą, tad gali prisijungti prie sistemos, sužinoti savo užduotis, perduoti jas technikams, gauti sugedusio elemento techninę dokumentaciją nuotoliniu būdu, užpildyti sąskaitas ir ataskaitas.

Svarbu paminėti, kad 7D sistemos yra universalios – jos gali veikti ir neturint BIM modelio ar turint tik dalį jo, pvz., architektūrinę dalį. Tokiu atveju visą reikalingą informaciją apie pastatą ir jo elementus į 7D sistemą reikia suvesti rankiniu būdu, o tai užima nemažai laiko.

Taigi 7D – bendra sistema, apimanti ir didelių, ir smulkių turto vienetų valdymą, turinti galimybę keistis duomenimis su pastato valdymo sistemomis ir svarbiausia – leidžianti kaupti priežiūros istoriją apie pastato elementus vienoje vietoje viso pastato gyvavimo ciklo metu.

Ko reikia, norint žengti 6D ir 7D link?

Užsakovui nusprendus kurti 6D modelį ir jį integruoti į pastatų valdymo sistemą (7D), dar projektavimo stadijos metu reikia atlikti kelis darbus:

• pasitikrinti, ar planuojama naudoti pastatų valdymo sistema (7D) sugebės priimti duomenis iš BIM modelio;
• įvardyti, kokią 3D elementuose sukauptą informaciją planuojama naudoti valdant pastatą, su tuo sąrašu supažindinti projektuotojus bei rangovus, įtraukti šiuos reikalavimus į sutartis;
• įsitikinti, kad 6D BIM modelį ketinama atnaujinti statybų metu, o ne joms pasibaigus, nes tik tada galima tikėtis, kad pavyks surinkti visą reikiamą informaciją;
• susiplanuoti ir atlikti pastato 3D skenavimus vykstant statyboms, kol inžinerinės sistemos nėra paslepiamos po atitvaromis.

Šie darbai turi būti atliekami dar projektavimo ir statybos metu, todėl svarbu suburti stiprią projektuotojų, rangovų ir proceso valdytojų komandą. Procesų našumas krinta, jei dalis šių žmonių nėra pasiruošę dirbti su BIM modeliu arba neturi patogių įrankių informacijos mainams užtikrinti.

BIM statybose

Pastarųjų metų „Baltic Engineers“ patirtis patvirtino, kad svarbu ne tik sukurti gerą BIM modelį, bet dar svarbiau perduoti 3D BIM modeliuose esančią informaciją suprantamu formatu į statybų aikštelę, nes vien tik nusiųsti IFC failus rangovams nebepakanka.

Norint užtikrinti sėkmingą BIM modelio panaudojimą, ypač svarbu suteikti aikštelėje dirbantiems statybininkams tinkamus įrankius naudoti BIM modelyje esančią informaciją, užtikrinti lengvą ir nemokamą prieigą prie viso pastato BIM modelio. Dvi naudingiausios tokios sistemos savybės – tai galimybė greitai sužinoti visą informaciją apie elementą ir galimybė matuoti tiek 2D brėžinyje, tiek 3D modelyje neatsitraukiant nuo tiesioginio darbo, tiesiog planšetėje. Tai, atrodytų, paprasti klausimai, bet jie yra vieni opiausių situacijose, kai susiduriama su informacijos trūkumu. Ne mažiau svarbus ir atgalinis ryšys – informacijos iš statybvietės perdavimas projektuotojams. Kartais tam pakanka komentarų projekto modelyje, bet kartais tenka pasitelkti ir erdvinį skenavimą.

3D skenavimas ir skaitmeninis dvynys

Norint sukurti 6D modelį, 2D išpildomųjų jau nebeužtenka, todėl tam pasitelkiame skaitmeninį dvynį (angl. digital twin). Skaitmeninis dvynys – tai virtualus pastato modelis, atspindintis realią pastato būklę skirtingais statybos etapais. Būdami atsakingi už projekto kūrimą bei statybų valdymą, statybų metu nuolat skenuojame pastatą 3D skeneriu. Naudodami panoramines 360º nuotraukas ir 3D skenavimo metu sukauptus taškų debesis, sukuriame virtualų pastato modelį, kuriame galima vaikščioti po pastatą kaip „Google Maps“ programoje, stebėti progresą, atlikti matavimus, palikti komentarus apie defektus. Visa tai galima atlikti tiesiog interneto naršyklėje – nei užsakovui, nei rangovui nereikia jokios papildomos įrangos ar galingų kompiuterių.

Skenuojan sukurtą 3D debesų masyvą taip pat naudojame vykdydami autorinę priežiūrą. Projektuotojai skenavimo duomenis įsikelia į BIM modelį ir vizualiai identifikuoja nukrypimus nuo projekto, tad gali imtis reikalingų korekcijų, informuoti rangovus, kokių pakeitimų reikia dar prieš atliekant apdailos darbus. Taip projekte sumažiname nenumatytų darbų riziką ir taupome tiek užsakovo, tiek rangovo pinigus bei laiką.

„Baltic Engineers“ jau ne vienus metus taiko technologijas, leidžiančias užsakovui sklandžiai siekti 6D ir 7D aukštumų. Sukaupta patirtis rodo, kad labai svarbu nuo pat pradžių sustyguoti projektavimo ir statybų procesą, laiku priimti sprendimus dėl 3D skenavimo, kaupiamos informacijos detalumo ir komandos darbui skirtų įrankių. Tinkamai pasirengus, BIM modelis gali tapti ne tik projektavimo ir statybos proceso, bet ir tolimesnio pastato gyvenimo, jo kasdienės priežiūros ir valdymo dalimi.

Liudas Galdikas

BIM valdytojas

UAB „Baltic Engineers“