Į viršų
BIM su EPD prisideda prie tvaresnės statybos
2022 27 rugpjūčio

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje statybos sektoriui tenka iki 12 proc. visos šiltnamio dujų emisijos. Dėl to inžinerinių gaminių ir statybos įmonės Europoje deda vis daugiau pastangų, kad sumažintų savo veiklos poveikį aplinkai. Viena priemonių, padedančių to siekti, – statybos produktų poveikio aplinkai deklaracijos (angl. Enviromental Product Declaration, EPD). Nors tokių deklaracijų naudojimas kol kas labiau paplitęs Skandinavijoje ir Vakarų Europos valstybėse, jau ir Lietuvoje yra šią praktiką taikančių bendrovių.

Surenkamojo gelžbetonio pastatų konstrukcijų projektus įgyvendinanti bendrovė INHUS ne tik viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti EPD deklaracijas, bet šiemet jas atnaujino ir pradėjo taikyti dar plačiau.

Produkto poveikio aplinkai deklaracija parodo, kiek CO2 emisijos tenka 1 tonai konkretaus gaminio ir kartu leidžia tikslingiau ją mažinti. Skaičiuojant EPD deklaracijoje nurodomą produkto CO2 pėdsaką pagal tarptautinius standartus, įvertinamas visas konkretaus gaminio gyvavimo ciklas: nuo produkto gamybai reikiamų žaliavų išgavimo, gamybos proceso energijos sąnaudų iki eksploatavimui, utilizavimui ir perdirbimui reikalingų resursų.

EPD deklaracijos neapsiriboja vien CO2 pėdsaku – jose pateikiami ir kiti ne mažiau svarbūs poveikio aplinkai rodikliai, nusakantys, kiek panaudojama gėlo vandens, neigiamo poveikio ozono sluoksnio ardymui ir kt.

Puikus pavyzdys, kaip EPD padeda didinti gaminių tvarumą, yra mūsų gaminamų kiaurymėtųjų perdangų plokščių CO2 emisijos sumažinimas. Tai viena svarbiausių mūsų produktų kategorijų, kuriai tenka 37 proc. visų gamybos apimčių. 2016 m. EPD deklaracijos duomenimis, 1 tonai šio gaminio teko 178 kg CO2. Per penkerius metus šį rodiklį sugebėjome sumažinti iki 146 kg. Gal ir neatrodo labai daug, bet, atsižvelgiant į tai, kad per metus pagaminame apie 65 tūkst. tonų tokių plokščių, bendras metines CO2 emisijas šioje kategorijoje sumažinome daugiau kaip 2 mln. kilogramų.

Nuosekliai siekiama mažinti ir kitų bendrovės produktų šiltnamio dujų emisijas. Pirmosios įmonės gaminiams suteiktos EPD deklaracijos parodė, kad didžiausia dalis CO2 emisijos tenka naudojamoms žaliavoms – cementui ir metalui. Dėl to pradėta ieškoti priemonių, kaip šioje srityje gerinti tvarumo rodiklius.

Pirmiausia optimizavome gaminių armavimą. Taip pat atidžiau parenkame produktų betono stiprio klases, nes pastebėjome, kad kai kuriais atvejais jos per aukštos. Apskritai, ėmėme projektuoti ir gaminti lengvesnius gaminius, dar atsakingiau rinktis žaliavų tiekėjus – renkamės tuos, kurie taip pat turi EPD ir gali pateikti savo produkcijos aplinkosaugines charakteristikas.

Šioje srityje dirbame toliau – siekiame optimizuoti betono sudėtį, rinktis draugiškesnes aplinkai cemento rūšis ir mažinti jo kiekį betono mišinyje, plačiau naudoti alternatyvias medžiagas, tokias kaip šlakai ar mikroužpildai.

EPD deklaracijos taip pat naudojamos vertinant pastatų tvarumą pagal vis plačiau taikomas BREEAM bei LEED sertifikavimo sistemas. Kitaip tariant, jei statybose naudojami EPD turintys gaminiais, pastato vystytojui ar savininkui minėtus sertifikatus gauti gali būti lengviau.

CO2 emisijos rodiklio stebėjimas

Kad sumažintų CO2 rodiklį mūsų gaminamuose pastatuose, INHUS 2021 m. pradžioje pradėjo vystyti CO2 rodiklio stebėsenos sistemą. Vienas reikalavimų buvo pasiekti, kad šis rodiklis būtų stebimas automatizuotai. Nusprendėme remtis BIM modelių duomenimis, saugomais mūsų sukurtoje BIM duomenų bazėje. Į ją patenka visų įmonėje vykdomų projektų informacija apie kiekvieną gaminį.

CO2_v3-1

Duomenys duomenų bazėje kelis kartus per dieną atnaujinami automatiškai iš visų vykdomų projektų BIM modelių. Tai užtikrina, kad mes naudojame aktualią ir patikimą informaciją ir rodiklis suskaičiuojamas teisingai. Svarbiausia, kad yra galimybė CO2 emisijos duomenis naudoti realiu laiku projektuojant ir parenkant sprendinius ne tik vertinant konstrukcijų patikimumą, bet ir tvarumą.

Pasitelkusi BIM duomenis ir EPD deklaracijų rodiklius, INHUS įdiegė automatizuotą CO2 pėdsako skaičiavimo skaičiuoklę. Ja galima įvertinti INHUS gaminamus surenkamuosius gaminius, turinčius EPD. Be to, turime numatę galimybę integruoti ir kitų gamintojų konstrukcijų, kurioms yra parengtos EPD, CO2 emisijos įvertinimą, jei klientas gali mums pateikti kitų pastato laikančiųjų konstrukcijų EPD deklaracijas.

Rinkoje egzistuoja ne vienas įrankis, galintis iš BIM modelio įvertinti CO2 emisiją. Esame juos analizavę, bet nusprendėme sukurti savo skaičiavimo sistemą, remdamiesi įmonėje jau veikiančia BIM duomenų infrastruktūra, pasiteisinusia automatizuojant mūsų vidinius procesus. Kad gautų CO2 emisijos ataskaitą, darbuotojams nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, nes patikimi duomenys tiesiogiai integruoti į ataskaitą. Tereikia atsidaryti ataskaitą ir pasirinkti projektą. Jei statinio BIM modelyje įvyko pakeitimų, CO2 ataskaitos naudotojui užteks iš naujo ją atsidaryti ir rodikliai bus atnaujinti automatiškai.

Ši ataskaita mums teikia vertės užsienio rinkoje. Pavyzdžiui, dirbant Švedijos rinkoje ir teikiant komercinį pasiūlymą užsakovui, vyrauja praktika kartu su komerciniu pasiūlymu pateikti CO2 emisijos suvestinę ataskaitą. Generalinis rangovas, rinkdamasis konstrukcijų tiekėją, didelį dėmesį skiria CO2 emisijos dydžiui ir gali nesunkiai skirtingus konstrukcijų gamintojus palyginti pagal aplinkosaugos kriterijus. Turėdami šią skaičiuoklę, jau projektinių pasiūlymų stadijoje gebame įvertinti mūsų gaminamos produkcijos CO2 emisijas ir klientui pateikti ataskaitą.

Kaip galime sumažinti projektuojamo pastato CO2 emisiją

Esame pasiekę reikšmingų pokyčių mažindami CO2 emisiją gamyboje, bet prie to gali prisidėti ir kiti statybų dalyviai. Matome potencialą ją sumažinti projektavimo stadijoje. Analizuodami CO2 emisijas, tenkančias 1 kv. m pastato, galime palyginti konstrukcinių sprendinių efektyvumą tarp skirtingų projektų ir siekti geresnio rezultato. Analizuojame, kurie projektavimo sprendiniai duoda teigiamą ar neigiamą rezultatą, ir gerąją praktiką taikome įgyvendindami projektus. Kreipiame didelį dėmesį į racionalų gaminių armavimą, skerspjūvių parinkimą, siekiame naudoti kuo didesnę dalį gamykloje pagamintų konstrukcijų ir vengti monolitinio gelžbetonio darbų.

Apibendrinant galima paminėti, kad BIM duomenys prie CO2 emisijų mažinimo gali prisidėti šiais aspektais:

  • Leidžia ankstyvoje stadijoje suprasti, ar suprojektuoti sprendiniai tenkina išsikeltus aplinkosauginius tikslus;
  • Suteikia galimybę pakeisti suprojektuotus sprendinius racionalesniais;
  • Leidžia analizuoti istorinius projektų rodiklius ir priimti sprendimus jiems pagerinti.

Tomas Blažiūnas

„INHUS Engineering“ Inovacijų skyriaus vadovas

 

Kitos aktualijos
2019 21 lapkričio
Efektyvus statybos projekto planavimas: 4D ir 5D

Didėjantis poreikis statybos projektus įgyvendinti optimaliai verčia galvoti, kaip pakeisti…

2018 04 spalio
Antrasis net-UBIEP projekto naujienlaiškis

2-ajame naujienlaiškyje galite rasti informaciją apie su BIM diegimu susijusius…