Į viršų
D. Gudavičius: Norime Lietuvoje sėkmingai įgyvendinti BIM? Tinkamai pasiruoškime
2019 gegužės 17

Kaip apibrėžia Jungtinės Karalystės BIM išsivystymo lygių schema, į Lietuvą sparčiai žengia antrasis BIM lygis. Statybos bendruomenė ruošiasi ir kaupia žinias artėjantiems pokyčiams. Diskusijos dėl BIM tęsiasi, tačiau per trumpą laiką jos pasistūmėjo nuo svarstymų, ar reikia BIM, prie techninių klausimų, ir tai rodo atsirandantį sutarimą dėl raidos krypties.

Projektuotojų bendruomenė ne tik stebi pokyčius, bet ir ruošiasi ateinančioms naujovėms. Jau šiandien, ko gero, nemažai didžiųjų bendrovių atsiradusius privalomus BIM reikalavimus gebėtų įgyvendinti be didesnio vargo. Auganti kompetencija plečia akiratį, kuo toliau diskutuojama, tuo labiau tvirtėja supratimas, koks kompleksiškas yra BIM diegimo procesas. Matome, kad ši tema jau apima ne tik atskirus proceso dalyvius, bet ir dalį visuomenės, todėl akivaizdu, kad šis klausimas aktualus ir, žvelgdami į ateitį, turime diskutuoti apie tai, kas yra ir kas bus svarbu.

BIM procesas išskirtinis tuo, kad juo yra griaunamos sienos, skiriančios projekto dalyvius. Ko gero, puikus pavyzdys – BIM standartų ir specifikacijų kūrimas. Pažvelgę į bet kurioje šalyje sukurtą BIM dokumentą, pamatysime panašų braižą, dažnai ir tą patį turinį. Sukurtiems dokumentams suteikiama atvira prieiga, tad jie tampa prieinami visam pasauliui. Taip vienoje pasaulio pusėje kuriami standartai padeda juos kurti kitoje pasaulio pusėje esančioms organizacijoms. Šis bendradarbiavimo modelis yra pavyzdys, kaip kuriama greito globalaus vystymosi prielaida.

BIM pasaulio bendruomenė tuo ir puiki – savo atvirumu, bendradarbiavimu ir inovatyviu požiūriu, tad, pasitelkus geruosius pavyzdžius, reikia kurti lietuvišką sistemą.

Kurdami inovacijas, galvokime gerokai į priekį

Kalbant apie BIM, Lietuva užima labai gerą poziciją. Mes nesame paskutiniai tai darantys, bet dar geriau, kad nesame pirmieji – taip galime panaudoti jau turimą kitų įdirbį. Taip pat puikiai galime matyti dalykus, kurie tikrai veikia, o kurių visiškai nereikia – užtenka pažiūrėti, kas naudojama praktikoje, kuria tema vyksta daugiausia diskusijų. BIM tikslas nėra sukurti kuo daugiau procedūrų, tvarkų, dokumentų; sakyčiau, atvirkščiai – jų parengti kuo mažiau, bet kartu išspręsti kuo daugiau problemų.

Rūpindamiesi efektyvumu, turime vertinti, ar esamame procese tam tikri atliekami veiksmai apskritai reikalingi. Žvelgiant į paprasčiausią bylų, brėžinių rengimo esmę, tampa aišku, kad jie skirti vienam tikslui – perduoti informaciją. Jei tai padaryti galima daug geresniu būdu, brėžinys tampa nereikalingas. Taigi, kurdami inovaciją, galbūt nebeturėtume formuluoti „visi brėžiniai ir visa informacija turi būti sugeneruota iš modelio“ sąlygos? Užtenka aprašyti, kaip atitinkama informacija modelyje turi būti pateikta, kad ją būtų galima perskaityti naujuoju principu, arba tai ateityje padarytų informacinė sistema.

Kurdami antrojo BIM lygio infrastruktūrą, iškart turime galvoti, kaip pasieksime trečiąjį BIM lygį. Kuriamos informacinės sistemos yra neatskiriama BIM ir apskritai statybos sektoriaus skaitmeninimo dalis, ir statybos procesas Lietuvoje bus tiek efektyvus, kiek našios bus informacinės valstybės sistemos.

Duomenų mainų evoliucija.

Kurdami lietuviškas sistemas (ar tai būtų proceso dokumentų rengimas, ar informacinė sistema), turime išmesti iš savo darbotvarkės senus tokių projektų kūrimo būdus ir pasižiūrėti į šį procesą inovatyviai. Kai valstybėje kuriamos inovacijos, neužtenka jų tik pavadinti inovacijomis. Inovacija taip pat savaime nėra sėkmė. Jei sukuriama inovacija ir jos gyvybei palaikyti reikia ypatingų pastangų, o išorinis pasaulis tą išsigimusį padarą nori nugalabyti, tai nėra sėkmė. Taigi inovacijas reikia vertinti per evoliucijos prizmę ir kurti jas pasitelkiant evoliucinį požiūrį. Evoliucinis požiūris reiškia, kad blogą idėją turi išstumti gera, o blogos idėjos turi išnykti. Verslo aplinkoje tai puikiai patvirtina įmonės startuolės.

Inovacijas valstybėje reikia kurti kaip startuolį, pasitelkiant evoliucinį požiūrį. Bloga idėja yra ta, kurios niekas nenori naudoti. Gera idėja yra ta, kuri vystosi ir yra naudojama specialiai neskatinant.

Kuriant inovaciją, reikia numatyti žingsnį, o gal du į priekį ir atitinkamai kurti procesą. Jis turi būti apgalvotas, kiekvienas vystomas inovacijos modulis turi turėti savo užsakovą (asmenį, tiesiogiai nesusijusį nei darbo ryšiais, nei kitokiais santykiais ir būsiantį galutiniu naudotoju) bei produkto vadovą, atsakingą už to modulio vystymą. Pastarieji kovotų už atitinkamą modulį ir prižiūrėtų jį kaip savo verslą. Procese, atsižvelgiant į racionalumą, turi dalyvauti kaip įmanoma daugiau suinteresuotų pusių, turi vykti atvira diskusija. Be to, kuriama sistema turėtų būti ne „projektas“, o greičiau nuolatinio tobulėjimo procesas.

Skaitmeninė informacija – tiesioginė nauda

Laisvai prieinama, parengta darbui informacija lems didelį virsmą statybos rinkoje. Tiesioginis ar iš dalies tiesioginis sujungimas su projektavimo programine įranga, informacijos ir prieigos lygiai (angl. information layers), atviri duomenys bei aplikacijų programavimo sąsaja (angl. Application Programming Interface, API) užtikrintų, kad sistema ne tik pateiktų visus reikalingus duomenis statybos projekto proceso dalyviams, bet ir pačios sistemos nuolatinį vystymąsi.

Jau šiandien užsienio valstybės kalba apie vieno langelio principą visoms valstybės viešosioms paslaugoms. Nebūtinas toks didelis iššūkis. Padarykime, kad sistemos gerai veiktų specifinėms grupėms, mūsų atveju – su užstatytąja aplinka susijusioms paslaugoms. Sistemos integralumas reiškia, kad ji geba priimti ir pateikti duomenis ta struktūra, kuria jie bus kuriami. Integralumas yra vienas svarbiausių kriterijų kuriant trečiojo lygio BIM infrastruktūrą.

Projektuotojų bendruomenė tikrai pasiruošusi dalytis duomenimis – tereikia, kad ji lygiaverčiu būdu galėtų gauti esamų sąlygų informaciją tokiu formatu, kad tos informacijos nebetektų perdarinėti ar adaptuoti. Galimybė informaciją įsikelti į savo darbo aplinką ir iškart naudoti būtų labai didelė nauda. Tai leistų daug daugiau laiko skirti pačiam svarbiausiam projektavimo proceso darbui – projektavimui.

Atvira sistema ir duomenys – informacinės sistemos vystymosi garantas

Esant atviriems duomenims ir aplikacijų kūrimo sąsajai (API), atsiranda prielaidų kurti išvestinius produktus, tobulinti esamą sistemą, išvengti fiksuoto produkto (sukurto ir palikto) bei informacijos monopolio efekto. Į tokius spąstus galima papulti apie sistemos vystymą galvojant kaip apie vieną projektą ir neįvertinus visų aspektų. Informacijos monopolio apraiškų galima aptikti esamose sistemose, ir tai stabdo progresą bei kuria aplinką, kurioje stengiamasi kurti lokalias, uždaras, neintegruotas sistemas. Šias apraiškas reikia pradėti naikinti vystant BIM Lietuvoje, atveriant duomenis bei įgalinant sistemos vystymą iš išorės.

Natūraliai kyla klausimas, o kaip su sistemos ir duomenų apsauga turint atvirus duomenis ir atvirą sistemą? Šį galvosūkį IT sektorius jau yra išsprendęs. Siekiant patenkinti visų teisėtus interesus, prieigą galima apriboti tiek pjūvių, kiek tik reikia, pasitelkus informacijos lygius bei projekto dalyvių vaidmenis.

Sprendimai – šiandien, rezultatas – daugybę metų

Itin sparčiai besivystančioje aplinkoje konkuruojama greičiu, efektyvumu, išmanumu. Tai, ką vakar vadinome mūsų verslo įdirbiu (angl. know-how), šiandien tampa visiems prieinamu įrankiu, todėl vis dažniau užduodame klausimą – „kas nauja?“. Kuriamoms inovacijoms būtina leisti evoliucionuoti, plėstis, blogiems sprendimams išnykti, geriems dominuoti – kitaip būsime įstrigę praeityje, nors aplink visi judės pirmyn.

Projektavimo įmonių bendruomenė įsitikinusi, kad ateitį kuria išmanumas, atvirumas ir bendradarbiavimas, bei su dideliu tikėjimu žvelgia į priekį ir aktyviai ruošiasi.

 

DAINIUS GUDAVIČIUS

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos Skaitmeninės statybos komiteto vadovas

UAB „Sweco Lietuva“ BIM vadovas

Kitos aktualijos
2018 kovo 16
Išankstiniai bilietai į konferenciją „Skaitmeninė statyba 2018. Vilnius“ – iki kovo 25 d.

Pradedama bilietų prekyba į kasmetinę tarptautinę konferenciją „Skaitmeninė statyba 2018….

2019 gegužės 20
05.23-05.24 vyks KTU statinių informacijos valdymo mokymai