Į viršų
Dalius Gedvilas: 6D – labai svarbi BIM dimensija
2022 29 birželio

Prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik Europos, bet ir viso pasaulio bendruomenė susitelkė teikdama pagalbą Ukrainai. Ukrainiečiai tiki savo pergale ir jau galvoja apie šalies atstatymą. Diskusijose tenka išgirsti klausimų, ar Europos statinių tvarumui taikomi standartai gali būti įdiegti ir Ukrainoje? Tačiau, kalbėdami apie Ukrainos atstatymą, turime neužsimiršti ir daugiau dėmesio skirti Lietuvos pasiruošimui taikyti ir valdyti pastato tvarumo informaciją. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės, tvarumo aspektas energetinės infrastruktūros projektuose tampa ypač aktualus.

Statybų tvarumo aspektas Europoje tapo plačiai aptariama tema. Tai atspindi Pastatų energinio naudingumo direktyva ir ruošiamas ES planas „Fit for 55“, numatantis iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 55 proc.

Tvarumo samprata apibrėžia optimalią žmogaus ir gamtos pusiausvyrą, apimančią gamtos išteklių naudojimą, technologijų ir produktų kūrimą bei miestų plėtrą. Labiausiai paplitusi dar 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijoje apibrėžta tvarumo sąvoka: „Plėtra, kuri tenkina dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius.“

Statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologijos taikymas suteikia galimybę sujungti visus šiuos aspektus ir integruotai valdyti sudėtingą informacinę sistemą. Ją naudodami, galime valdyti labai daug sudėtingų ir daugialypių duomenų, o taikant BIM klasifikatorių, atsiranda galimybė informaciją gauti ypač greitai ir su daugybe įvairių alternatyvų įvertinimų.

Vystantis BIM metodologijai, buvo priimta, kad BIM dimensijomis galime išreikšti visus aspektus ir informaciją. Kalbant apie grafinį pastato atvaizdavimą, dažniausiai vartojami terminai yra 2D (dvimatis modelio vaizdavimas per planus ir statinio pjūvius) ir 3D (statinio modelio erdvinis atvaizdavimas). Nemaža dalis Lietuvos statybos sektoriaus dalyvių mokosi VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizuojamuose mokymuose ir susipažįsta su įvairiomis BIM ​​dimensijomis.

BIM metodologijoje dažniausiai minimos šios dimensijos:

3D – trimatė grafinė informacija;

4D – trukmės ir laiko planavimo informacija;

5D – išlaidų informacija ir analizė;

6D – tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo informacija;

7D – patalpų valdymo informacija;

8D – sauga projektuojant ir statant statinius;

9D – lieknoji statyba;

10D – statybos industrializacija.

Pasaulio ekonomikoje tarp didžiausių tvaraus vystymosi iššūkių esminis vaidmuo tenka statybos pramonei. Kad statybos pramonė sumažintų anglies pėdsaką, būtina didelį dėmesį skirti 6D dimensijai, kai geometrinis pastato modelis papildomas tvarumo informacija.

Dažnai statybose tvarumas siejamas tik su statinio energijos poreikiais. O statinio sąveika su aplinka apibrėžiama kaip tvari tik tada, kai taupoma energija. Tačiau pasaulinio „buildingSMART“ aljanso vizionieriai tvarumo sąvokoje išskiria ir kitus aspektus:

  • aplinkos tvarumas – gebėjimas gerinti aplinką;
  • ekonominis tvarumas – galimybė generuoti pajamas ir užimtumą;
  • socialinis tvarumas – gebėjimas kurti žmogaus gerovę.

Kitaip tariant, šeštoji BIM dimensija leidžia analizuoti ir įvertinti ne tik statinio energinį naudingumą. Taikant BIM ir 6D dimensiją, galima numatyti techninius inžinerinius sprendimus, garantuojančius pastato charakteristikų atitiktį numatytiems eksploatacinių savybių tikslams. Pažymėtina, kad 6D modelis iš esmės apima daug integruotos informacijos, kaip antai: gamintojų duomenis apie statinių elementus, techninės priežiūros grafikus eksploatuojant statinį, energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, statybvietėje naudojamų ir griovimo metu pagamintų medžiagų perdirbimą ir kt.

6D modeliavimo vienas esminių tikslų – ankstyvoje stadijoje nustatyti išsamius ir tikslius energijos suvartojimo kaštus ir patikrinti projekto įgyvendinamumą virtualioje realybėje. BIM taikymo praktikoje speciali programinė įranga leidžia kurti ne tik trimatį pastato modelį, bet ir modelyje įterpti duomenis ir informaciją, susijusią su kiekvieno elemento energiniu naudingumu. Tokie sukurti modeliai, žinomi akronimu BEM (Building Energy Modeling), suteikia galimybę:

  • gauti automatinį šilumos tiltelių ir šilumos nuostolių skaičiavimą;
  • kontroliuoti pastato-instaliacijos sistemos termodinamines savybes;
  • gauti natūralaus ir dirbtinio apšvietimo analizę;
  • atlikti statinės ir dinaminės energijos modeliavimą;
  • atnaujinti ir registruoti duomenis apie pastato eksploatacines charakteristikas per visą jo gyvavimo ciklą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą „Dėl reikalavimų ir kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“. Tačiau, susipažinę su šiuo metu vykstančių viešųjų pirkimų konkursų medžiaga, pastebime, kad joje turėtų būti keliama daugiau reikalavimų statinių tvarumui. Statytojai reikalavimų būsimų statinių tvarumui kelia per mažai, nes, norint valdyti 6D modeliavimą, reikalinga speciali programinė įranga, kurią įsigyti ir atnaujinti brangiai kainuoja. Lietuvoje statomos infrastruktūros tvarumas priklauso ne tik nuo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijos, bet ir nuo Vyriausybės paramos statybos sektoriaus dalyviams. Parama reikalinga įsigyjant brangią programinę įrangą, skirtą BIM. Deja, tokios paramos, kuri stiprintų statybos sektorių, Vyriausybė savo programoje nenumato.

Mūsų kaimynai skandinavai senokai nebedaro kompromisų dėl BIM taikymo statybos sektoriuje ir sutelkia jėgas į skaitmeninių duomenų kaupimą, analizę ir dirbtinio intelekto instrumentų taikymą. Prieš keletą metų VšĮ „Skaitmeninė statyba“ pasiūlė Vyriausybei nuo 2018 m. pradėti visuotinai taikyti BIM metodologiją. Laiku priimtas sprendimas būtų leidęs jau dabar taikyti 6D dimensiją projektuojant ir statant, o dalį statybos leidimo išdavimo procesų suskaitmeninti. Jau senokai buvo galima automatizuotu būdu vykdyti statinių tvarumo, urbanistinių sprendimų, sklypo paskirties ir projekto atitikties miesto bendrajam ir detaliajam planui patikrą. Gaila, bet šiandien turime vytis savo kaimynus, įgyjančius vis didesnį pranašumą.

Technologijos yra galingas sąjungininkas, kai reikia tobulinti sprendimų priėmimo procesus arba užtikrinti strateginį valstybės tikslą – tapti stipria ir energetiškai nepriklausoma valstybe.

 

DALIUS GEDVILAS

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius,

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Kitos aktualijos
2022 26 vasario
Balandžio 22 d. įvyks tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“

Balandžio 22 d. apie statybų sektoriaus skaitmenizaciją, gerosios praktikos pavyzdžius…

2020 20 birželio
Kviečiame į konkurso LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2020 projektų pristatymo ir apdovanojimų renginį!

Jau penktus metus iš eilės VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su…