Mielasis skaitytojau, laikantis Almanachą rankose ar atsivertęs interneto naršyklėje. Galime vieni kitus pasveikinti – laiko egzaminą išlaikėme ir sėkmingai einame pirmyn.
Mėgstu kiekviena tinkama proga pakartoti, kad Lietuvoje statinio informacinio modeliavimo bimo yra daugiau, nei mes įsivaizduojame. Jei sudėtume visų mūsų žinias apie bimą Lietuvoje (o tai būtų išties įspūdinga informacijos visuma), vis tiek liktų dalykų, kurių nežinome, kurie vieną dieną netikėtai iškils į viešumą ir maloniai nustebins.
Tačiau pagrindinės žinios ateina iš mūsų BIM bendruomenės branduolio, kurį štai jau penkerius metus savo visokeriopa veikla telkia ir stiprina VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Prisiminkime, kur ir kokie buvome prieš penkerius metus ir kur esame dabar. Nuveikti milžiniški darbai, nueitas tolimas kelias moksle ir statybų praktikoje.
Pradėję džiaugėmės pavieniais BIM projektais Lietuvoje, o dabar didžiuojamės lietuvių projektuotojų ir statybininkų laimėjimais Skandinavijos ir kitose rinkose. BIM teorijos srityje laiku išmokome pamokas, kad čia I raidė svarbiausia, nes svarbiausia yra informacija, kad už BIM 3D modelį daug svarbiau yra BIM procesas ir dalyvių bendradarbiavimas. Dabar akcentuojame susijusių duomenų aplinkos CDE (angl. Common Data Environment) svarbą, jau drąsiai imamės skaitmeninio miesto temos, o akies krašteliu matome, kad eilėje laukia toks reiškinys, kaip skaitmeninis dvynys, kuris ilgainiui turėtų sujungti statinių informaciją su pramoniniais procesais. Dirbtinis intelektas? O kaipgi be jo!
Bet tai grynųjų idėjų pasaulis. Realybėje mane jaudina du dabarties aspektai.
Pirma, mūsų architektų santykis su BIM. Savo almanachuose, kaip ir šitame, architektams suteikiame tribūną išsakyti tiek optimistinį („Visiškai realistinės vizualizacijos! Pirmyn!“), tiek rezervuotą („O kam tada pieštukas?“) požiūrį. Tačiau žinome ir atvejų, kai Lietuvoje įžymų „pieštuką“ supa talentinga BIM komanda, ir tada pasiekiama itin gerų rezultatų. O tie, kas yra tik „pieštukai“, taip ir lieka rezignuoti, keiksnodami dėl pasikeitimų. Panaši takoskyra yra ir kitose šalyse, ją lemia ekonominiai faktoriai ir kartų kaitos skausmai. Tad ar yra būdų lietuvių architektus nuteikti palankiau BIM atžvilgiu, ar visada mes tų susikalbėjimo kelių ieškome?
Tačiau dar didesnė problema yra viešasis sektorius apskritai ir konkrečiai – Aplinkos ministerija. Jei turime galvoje BIM, tai geriausiu atveju kalbos ten apie šias inovacijas tėra kalbos, o kai kuriais atvejais – špyga valstybės tarnautojo kišenėje. Taip, FIEC sako, kad BIM tėra vienas statybos modernizavimo būdų, ir leidžia suprasti, kad turime ieškoti ir kitų galimybių, o valdininkas Vilniuje tai interpretuoja savaip: neva yra daug inovacijų kelių, BIM tėra vienas jų, ir neaišku, ar geriausias. Tačiau gal imame ir suskaičiuojame jau galiojančius ISO/CEN standartus, apibrėžiančius realiai egzistuojantį reiškinį BIM?
Laimei, kad į BIM atsigręžiama nors tada, kai atsiranda galimybių iš ES fondų finansuoti valdžios projektus. Ir ima girgždėdamos suktis valdiškos girnos, permaldamos tai, kas BIM sektoriaus ekspertų ir entuziastų jau ne tik sumalta, bet ir persijota…
Lietuvos valdžios požiūrį į BIM raidą itin gerai atspindi jos santykis su Europos Komisijos inicijuotu ir 2017 m. paskelbtu dokumentu „Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas“. Jam sukurti ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonė „Turto bankas“. Ačiū visiems tiems žmonėms už pastangas, tačiau ar šis dokumentas buvo skurtas tam, kad viešasis sektorius jį laikytų užrakinęs savo stalčiuose? Kur jo sklaida ir įveiklinimas – nuolat, kiekviena tinkama proga, kuo įvairiausiais lygiais ir pjūviais?
Žavimės BIM raida ir branda Jungtinėje Karalystėje, o Londono „Crossrail“ projekto istorija tapo BIM alfa ir omega. Praktiški britai šio projekto patirtį pavertė pasauline BIM akademija. Žinome, kad pagrindinį postūmį BIM raidai suteikė britų vyriausybė, 2011 m. įkūrusi „BIM Task Group“.
Tačiau ką šiuo atveju reiškia „vyriausybė“? Joje tuo metu dirbo parlamento narys konservatorius Francis Maude’as, pagal išsilavinimą teisininkas, kuriam buvo pavesta rūpintis viešojo sektoriaus efektyvumu, reformomis, skaidrumu atveriant viešuosius duomenis, kibernetiniu saugumu ir pan. Siekiant šių tikslų, be kita ko, ir atsirado iniciatyva įkurti „BIM Task Group“. Vieno žmogaus pastangos ir vyriausybės parama labai greitai leido sutaupyti (ne tik dėl BIM) milijardus svarbų, o dabar, skaičiuojama, sutaupo dešimtis milijardų svarų per metus.*
BIM metodologiją JK jau yra įsisavinę maždaug du trečdaliai projektavimo ir statybos bendrovių. Šiandien britai tvirtai sako, kad statybos dėl BIM naudojimo viešajame sektoriuje yra atpigusios 20 proc., ir siekia, kad 2025 m. būtų atpigusios jau 30 proc.
O kokių ambicijų turi Lietuvos valdžia? Statybų bendruomenės akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri, be kita ko, įgyvendina vyriausybės „Inovacijų reformą“. Su jos tikslais, priemonėmis ir laiko grafiku galima susipažinti ministerijos svetainėje. Deja, kad ir kaip žiūrėsi, BIM, kaip galingo ir greitai naudą visuomenei atnešančio inovacijų instrumento, toje reformoje nerasi.
O jis galėtų atsirasti. Instituciškai sutelkta BIM naudotojų bendruomenė kartu su EIM galėtų suvienyti jėgas siekdamos statybą Lietuvoje paversti Statyba 4.0. Kada, jei ne dabar?
Grįžkite prie mūsų almanacho. Pirmasis numeris „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo išleistas 2014 m. rudenį vykusiai didelei tarptautinei konferencijai „BIM Regional Developments 2014. Vilnius“. Kitas numeris parengtas 2016 m. „Restai“, tačiau viršelyje buvo skaičius 2015. Tas metų atotrūkis tęsėsi dar dvejus metus, o šiemet nuspręsta jo atsikratyti. Žinutė BIM istorijos ateities tyrėjams: neieškokite 2018 m. „Skaitmeninės statybos“ almanacho – jo nėra.
* http://isicad.ru/ru/articles.php?article_num=20227
Edvinas Butkus
Almanacho redaktorius
