Į viršų
LSA prezidentas D. Gedvilas: Modernėjanti Lietuvos statybos pramonė brandina teisinio reguliavimo pokyčius
2019 May 03

Praėjo penkeri metai, kai buvo įsteigta viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“. Prieš penkerius metus jos steigėjai organizavo ir pirmąją konferenciją „Skaitmeninė statyba 2014“, kuri tapo neatskiriama „Restos“ dalimi. Taip siekiame įgyvendinti misiją koordinuoti BIM diegimą Lietuvoje ir šviesti statybos sektoriaus bendruomenę apie skaitmeninimo procesą.

Ne vien augantis BIM specialistų poreikis liudija pažangą Lietuvos statybos sektoriuje. Viešųjų pirkimų skelbimų statistika taip pat yra geras indikatorius. Dar prieš dvejus metus buvo galima rasti vos vieną skelbimą, kviečiantį teikti pasiūlymus ir reikalaujantį projektavimo procese taikyti BIM. Šiandien viešasis sektorius šiek tiek išdrąsėjo ir skelbia vis daugiau konkursų, kuriuose reikalaujama taikyti BIM. Visiškai kitoks vaizdas privačiajame sektoriuje. Čia nekilnojamojo turto vystytojai, kurie stato turėdami tikslą būti jau pastatytų statinių operatoriais, plačiai taiko BIM. Pastebima, kad investuotojas, vieną kartą pabandęs taikyti šią inovaciją, prie senų projektavimo ir statybos metodų nebegrįžta.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ skatina inovatyvų verslą ryžtis pokyčiams, o specialistus – tobulėti. Vieša žinių ir gebėjimų demonstravimo arena tapo kasmetinis BIM projektų konkursas. Projektai tobulėja, jų branda ir sprendimų kokybė kiekvienais metais tampa aukštesnė, ir tai liudija šalies brandą skaitmeninimo srityje. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kaupia informaciją ne tik apie konkursinius BIM projektus. Mūsų interneto svetainėje skelbiama informacija apie įmones, gebančias kurti statinio informacinį modelį, išradingai taikyti modeliavimo principus, taip pat – apie BIM taikymo būdų programą, klasifikatorių, elementų detalumo lygius, simuliacijas. Visa tai vertinga statytojams, ieškantiems galimo paslaugos teikėjo.

Didesnio pasisekimo sulaukia BIM modeliai, kuriuose įgyvendintos energinės simuliacijos ir kai statinio informacinio modelio turinyje yra pateikiami statinio eksploatacinio modelio sprendiniai.

„buildingSMART“ aljanso pateikiama analizė rodo, kad vartotojų pasitikėjimas statybos pramone didėja sparčiau, kai investuojama į skaitmeninimą. Tai tampa akivaizdu, kai susipažįstame su didžiausiais Lietuvos statybos ar projektavimo paslaugų eksportuotojais. Vien 2018 m. Lietuvos statybos sektorius užsienio rinkose gavo 300 mln. eurų pajamų. Tai yra 10 proc. visų Lietuvos statybos pramonės apimčių. Susipažinus su eksportuotojų sėkmės istorijomis, tampa aišku, kad jų sėkmė Europos rinkose grįsta inovacijomis ir BIM taikymu. Įrodyti savo gebėjimus užsienio šalių užsakovams tampa paprasčiau, kai savo darbais parodai, kad gebi BIM metodologiją taikyti praktikoje.

Dar viena keistis verčianti aplinkybė ta, kad į Lietuvos rinką ateinantys solidūs investuotojai su naujomis gamybos linijomis ir technologijomis paprastai pastato daug statinių, įrengia daug infrastruktūros objektų. Juos vienija tai, kad jie samdo projektavimo paslaugų teikėjus ir statybos rangovus, gebančius dirbti BIM aplinkoje. Lietuvos gyventojams gerai žinomi tokie prekių ženklai, kaip IKEA, „Nordica“, „Continental“, „Philip Morris“, „Hilton“, „Hollister“ ir kt. Bet turbūt mažai kas iš paprastų gyventojų žino, kad visi šie investuotojai statybos projektuose reikalavo taikyti BIM. Nereikia užmiršti ir Lietuvos vietinių privačių investuotojų, kurie suprato statinio informacinio modelio naudą ir iš projektuotojų ir rangovų reikalavo projektuose taikyti statinio informacinio modeliavimo principus.

Pastebime, kad nemažai užsakovų ir statytojų jau atsisakė popierinių statybos žurnalų ir visą statybos etapo procesą aprašo Elektroniniame statybos žurnale. Tai labai pakeitė statinių eksploatavimo kokybę ir statinio savininkams suteikė pridėtinės vertės eksploatuojant nekilnojamąjį turtą.

Tačiau šalies visuomenei išlieka didelis iššūkis – tai viešojo sektoriaus įtraukimas į statybos skaitmeninimo procesą. LR aplinkos ministerija 2018 m. užsakė BIM diegimo strategiją, ruošiasi inicijuoti BIM standartų ir kitų norminių dokumentų kūrimą, bet trūksta apibrėžtumo, kada visa tai atsiras.

Įžymiojo kino aktoriaus Morgano Freemano posakis „Gyvenimas yra tai, kas nutinka, kol mes kuriame kitus planus“ atspindi ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ apsisprendimą – ne laukti, kada valstybės institucijos pateiks naujus standartus ar klasifikatorius, sukurs taisykles, bet patiems inicijuoti šių svarbių dokumentų atsiradimą rinkoje ir visokeriopai skatinti BIM taikymą Lietuvos statybų praktikoje.

2018 m. pavasarį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo interneto svetainėje (www.skaitmeninestatyba.lt) paviešino pirmą versiją dokumentų, reikalingų statinio informacinio modeliavimo metodologijos taikymui praktikoje. Svetainėje galima rasti tokius dokumentus, kaip „Statytojo (Užsakovo) reikalavimai informacijai statinio informacinio modelio (BIM) rengimui (angl. EIR)“, „BIM įgyvendinimo planas (angl. BEP)“, „BIM terminų žodyno santrauka“ ir kitus. Prieš dvejus metus VšĮ „Skaitmeninė statyba“ inicijavo, kad BIM taikymui reikalingi standartai būtų išversti į lietuvių kalbą. Lietuvos standartizacijos departamentas turi naują reikalavimą standartams, kurie yra neatsiejami nuo BIM ir gali padėti įgyvendinti kokybišką turto valdymo funkciją. Standartų, taisyklių, rekomendacijų kūrimas yra imlus darbas tiek laiko požiūriu, tiek finansiškai. Tačiau jau šiemet VšĮ „Skaitmeninė statyba“ BIM dokumentų biblioteką tikisi papildyti keliais naujais rinkai reikalingais dokumentais.

Gera partnerystė su daugiau patirties turinčiais kaimynais yra vienas veiklos sėkmės garantų. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART Nordic“ skyriaus narė. Dalyvaudami šio skyriaus veikloje, turime galimybę konsultuotis ir kurti Lietuvos rinkai reikalingus standartus ir taisykles, mokymo programas, kompetencijų aprašus bei specialistų žinių vertinimo sistemą. Narystė ne tik suteikia naudos, bet ir įpareigoja mus prisidėti konkrečiu darbu ir nario mokesčiais. Lietuvos specialistai privalo dalyvauti „buildingSMART“ komitetų veikloje – šie komitetai pasauliniu lygiu kuria IFC standartus bei ISO įvairiems statinio informacinio modeliavimo aspektams. Darbas „buildingSMART“ komandoje suteikia galimybių išgirsti žymiausių pasaulio vizionierių įžvalgas ir šias žinias parnešti Lietuvos BIM bendruomenei.

Pavyzdžiu gali būti viena „buildingSMART“ veiklos temų, aktualių ir Lietuvos rinkai, – tai didieji duomenys. Kuriant statinio informacinius modelius, sukaupiama duomenų, kuriems vis dar nesukurta standartizuotų duomenų bazių struktūra. Iki šiol turime tik nustatytus keitimosi duomenimis formatus. Atsižvelgiant į statinių naudingo tarnavimo laiką (o jis gali būti ir 100 metų), tampa aišku, kad duomenys turi būti sudėti į tvarią struktūrą ir prieinami ilgą laiką – visą statinio gyvavimo ciklą. Duomenų bazių naudojimas iš skirtingų CAD tiekėjų natūraliai sukuria tam tikrą priklausomybę nuo programinės įrangos tiekėjų. Todėl duomenų bazių struktūra turi būti neutrali, pagrįsta „Open BIM“ principais. Tai yra iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik statybos sektorius, bet ir daugelis kitų pramonės šakų, ir vienintelė organizacija pasaulyje, pasirengusi šiai labai didelei užduočiai, yra „buildingSMART“ aljansas.

Darbas su partneriais „buildingSMART Nordic“ skyriuje leidžia suprasti kaimyninių šalių gerąją praktiką ir inicijuoti pribrendusius Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, kuriuos lemia skaitmeninimas.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ siūlo keiti teisinį reguliavimą įforminant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Siūlome pirkimo–pardavimo sutartyse įforminti prieigos prie skaitmeninių duomenų saugyklos perdavimą naujam savininkui. Visa informacija apie statinio gyvavimo ciklo esminius įvykius skaitmeniniu formatu būtų perduota naujam savininkui (informacija apie statinio sklypą, techninės sąlygos, statinio BIM modelis, Elektroninis statybos žurnalas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, draudiminiai įvykiai, nuomos istorija ir kt.). Mūsų svetainėje galima rasti pavyzdinę Statinio paso duomenų specifikaciją, kuri galėtų būti pagrindas, leidžiantis struktūruotai kaupti saugomus duomenis. Įteisinę šį pokytį, mes sukurtume naują teisinę dalijimosi dokumentais kultūrą nekilnojamojo turto rinkoje.

Privačios Lietuvos bendrovės 2017 m. pristatė Vilniaus miesto skaitmeninį modelį. Šiandien galima panaudoti ir tų bendrovių pasiektą brandą bei technologijų pažangą, galima rengti architektūrinius konkursus, o kartu – ir pristatymus visuomenei, įkėlus modelių informaciją į miestų informacinius modelius. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ siekia Lietuvos įmonių kompetenciją ir gebėjimus plačiau pritaikyti praktikoje ir paskatinti keisti statybos leidimų išdavimo procesą. Leidimų išdavimas turėtų būti neatsiejamas nuo informacijos viešinimo skaitmeniniame miesto modelyje.

Pokyčių reikalauja ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Turi atsirasti privalomumas taikyti BIM metodologiją perkant projektavimo ar statybos rangos paslaugas. Europos Komisija jau 2017 m. rekomendavo šalims per viešuosius pirkimus taikyti BIM ir visokeriopai skatinti skaitmeninimą. Privatūs statytojai, kuriems neprivalomos viešųjų pirkimų taisyklės, jau apsisprendė ir BIM metodologiją taiko, bet viešasis sektorius taip ir liko iš esmės nepasikeitęs. Akivaizdu, kad privalomumas taikyti BIM metodologiją, įteisintas viešųjų pirkimų procese, būtų atskaitos taškas ir pabaiga eros, kai pastatai buvo projektuojami ir statomi siekiant momentinės naudos, už mažiausią kainą ir be vizijos, kaip jie bus eksploatuojami ir kiek statytojui statinys kainuos gyvavimo ciklo etape.

Kad atsirastų teisės aktai, kurių rinkai reikia jau dabar, reikia politinio ryžto ir bendrystės su 13 statybos sektoriaus asociacijų, kurios 2014 m. įkūrė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir nuosekliai siekia inovacijų bei statybos sektoriaus pažangos.

Kitos aktualijos
2017 December 19
Įsibėgėja BIM mokymai

Vilniuje gruodžio 18-19 dienomis vyksta mokymai pagal mokymo programą „Statinio…

2019 March 29
Rinks geriausius Lietuvos BIM projektus

Konkursui „Lietuvos BIM projektai 2019“ šiais metais gautos 25 paraiškos….