Į viršų
Statyba 2050: ateities Europą kuriame šiandien
2020 rugsėjo 14

Pasaulio bendruomenės supratimas, kokią didelę įtaką daro klimato kaita ir kaip svarbu mažinti taršą, kiekvieną dieną vis labiau didėja ir jau tampa nepaneigiamu faktu.

Žmonijos genuose užkoduota būtinybė išlikti ir gebėjimas prisitaikyti prie drastiškų padarinių, susijusių su klimato pokyčiais. Spartūs aplinkos pokyčiai įpareigoja žmones maksimaliai tausoti gamtą ir racionaliai naudoti žemės resursus. Turime ne tik tenkinti dabartinių kartų poreikius, bet ir išsaugoti galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius. Tai reiškia, kad turime kurti tokius miestus, kurie būtų atsparūs klimato kaitos pokyčiams.

Didelė tikimybė, kad ateities statybos sektoriaus vystymąsi lems trys tvarumo aspektai: planeta, žmonės ir visoje tiekimo grandinėje verslo generuojamas pelnas.

JAU2050

Statybos pramonės bendruomenė šiandien savo veiklą turi organizuoti taip, kad Europos Komisijos išskirti trys esminiai aspektai turėtų sąryšį su šio sektoriaus vykdoma veikla. Europos Sąjungos statybos pramonės federacija (FIEC), kuriai priklauso ir Lietuvos statybininkų asociacija, siūlo kryptis, turinčias tapti kelrodžiu statybos pramonei:

  • žiedinė ekonomika,
  • tvarūs pastatai,
  • holistinė pastatų renovacija,
  • integruoti atsinaujinančios energijos sprendimai statiniuose,
  • gerai išvystyta miestų transporto infrastruktūra ir minimalus išmetamo CO2 kiekis,
  • išmanieji įrenginiai ir valdymo sistemos.

Išmanieji įrenginiai ir valdymo sistemos lems, ar pasiseks Europai keliamus uždavinius įgyvendinti greitai ir kokybiškai. ES svarstoma vizija „Statyba 2050: ateities Europą kuriame šiandien“ gali būti įgyvendinama tik investuojant į skaitmeninimą ir statybos pramonėje dirbančių darbuotojų kompetencijų ugdymą. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ turi unikalią galimybę dalyvauti įgyvendinant šios pokyčius ir realiai prisidėti prie Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo procesų spartinimo.

Žiedinė ekonomika

Vystantis BIM metodologijai ir keičiantis jos brandos lygiui, atsiranda realių galimybių statinio informacinio modeliavimo procese spręsti strateginius planetos išteklių tausojimo klausimus. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ stebi evoliucinius pokyčius tarptautinėse rinkose ir jau šiandien savo sukurtų dokumentų sistemoje diegia reikalingus pakeitimus.

Kokius? Dokumentuose „Statytojo reikalavimai informacijai“ (EIR) ir „BIM įgyvendinimo planas“ (BEP) bei BIM taikymo būdų struktūroje numatyti privalomi skaitmeninių duomenų kaupimo reikalavimai, kurie leistų statybos procesuose naudoti perdirbtas medžiagas ir panaudoti pakartotinai eksploatacijoje buvusias statybos konstrukcijas. BIM metodologija įgalina statinio projektavimo stadijoje numatyti galimų atliekų kiekius ir rūšis. Kokybiškas atliekų surinkimo ir perdirbimo valdymas bei sprendimai, įgalinantys sertifikuoti antrines žaliavas, žiedinės ekonomikos įgyvendinimą netolimoje ateityje gali paversti realybe. Tai sektorius, kuriame iš viso sugeneruojama net 40 % visų planetos atliekų.

Todėl BIM metodologija gali padėti spręsti šią svarbią taršos problemą ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ komanda įsitikinusi, kad viešuosiuose pirkimuose netolimoje ateityje BIM projektai bus vertinami ir antrinių žaliavų panaudojimo aspektu.

Tvarūs pastatai

Siekdami pokyčių statinių infrastruktūroje, turime užsibrėžti tikslą, kad valstybės investicijos į statybas bus atliekamos kokybiškai ir viešuosiuose pirkimuose nebesieksime tik momentinės naudos. Statinius visuomenės reikmėms turime statyti siekdami tvarumo per visą statinių gyvavimo ciklą ir darnos urbanistinėje aplinkoje.

Vertinant pastatų tvarumą per visą jų gyvavimo ciklą, turime atsižvelgti į daug įvairių veiksnių: projektavimo ir statybos valdymo procesus, energijos kiekį šildymui bei vėsinimui, vandens suvartojimą, klimatą, transportą, panaudotų medžiagų savybes ir atliekų tvarkymą. Kurdami statinio informacinį modelį ir siekdami tvarumo, turime iš anksto žinoti, ar statinys bus sertifikuojamas pagal BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method), ar LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) tvarių statinių vertinimo standartus. Tam kuriant modelį reikia rinktis skirtingus BIM taikymo būdus (www.skaitmeninestatyba.lt BIM dokumentų sistema). Kiekvienuose VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamuose BIM mokymuose ši tema itin kruopščiai analizuojama.

Kalbėdami apie statinių tvarumą ir BIM, privalome paminėti ir tarptautinį standartą ISO 19650. Šis standartas reglamentuoja informacijos apie pastatus ir civilinės inžinerijos darbus organizavimą ir skaitmeninimą.

Statinių tvarumas neatsiejamas nuo atsinaujinančios energijos, kuri sumažintų statinio gyvavimo ciklo sąnaudas, gamybos. Tvarumo rodiklius galime patikrinti tik detaliai vertindami visą statinio gyvavimo ciklą. Todėl be skaitmeninių technologijų sprendinių taikymo ir sisteminio duomenų surinkimo modelio nė vienas tvarumo sertifikato siekiantis statinys to pasiekti negali.

Holistinė pastatų renovacija

Europos Komisija pripažino, kad pastatų renovacija vykdoma per lėtai ir neefektyviai. Be to, investicijos į pastatų renovaciją ir itin reikšmingas išmetamo CO2 mažinimas renovuojant statinius nėra vieninteliai tikslai.

Žmonija privalo numatyti klimato kaitos poveikį planetai, pastatams ir infrastruktūrai. Renovacijos ir statinių modernizacijos procese būtina atlikti simuliacijas vertinant statinių atsparumą dideliems klimato pokyčiams. Be statinio informacinio modeliavimo metodologijos šis uždavinys tampa sunkiai įgyvendinamas. Todėl, norėdami efektyviai įgyvendinti renovaciją, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą. Šiandien Lietuvoje to nedaroma. Nerenkami duomenys apie statinių gyvavimo ciklą. Jei taikytume BIM ir renovacijos procese, specialistams būtų paprasta nuspręsti, ar statinį griauti, ar atnaujinti.

Pasitelkiant BIM metodologiją, renovacijos modelio vertinimas pagal įvairius kriterijus tapo realybe. Įgyvendinama miestų kvartalų kompleksinė modernizacija, atsirado galimybių efektyviai integruoti tvarius žaliosios energetikos sprendinius ir ekologiškas technologijas. BIM metodologija atvėrė galimybę miestų planuotojams ir statinių savininkams renovacijoje taikyti holistinį principą. BIM metodologijos taikymas ir holistinis požiūris į renovaciją gali pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį į ligšiolinį renovacijos procesą.

Integruoti atsinaujinančios energijos sprendimai statiniuose

Europos Sąjunga iškėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. 40 % sumažinti statybų proceso metu išmetamų teršalų ir CO2 kiekį ir 32 % sumažinti pastatų sunaudojamos energijos kiekį visos ES mastu.

Tai – tikrai labai ambicingi tikslai, ir jie gali būti įgyvendinti tik taikant skaitmenines technologijas. ES nemato galimybių pasiekti šiuos rodiklius, jei statybose nebus visuotinai taikoma BIM metodologija. Integruoti atsinaujinančios energijos sprendimai statiniams gali suteikti ne tik autonominę energinę nepriklausomybę, bet ir padėti spręsti tokias temas, kaip šilumos salų arba žaliųjų erdvių bei koridorių kūrimas tankiai apgyvendintose urbanistinėse struktūrose. Integruoti atsinaujinančios energijos sprendiniai gali būti taikomi tik vieningai sprendžiant energetikos tinklų infrastruktūros modernizavimo ir skaitmeninimo klausimus.

Taikant skaitmeninio modeliavimo principus, pastatus galima geriau integruoti į miesto energetikos tinklus, ypač gyventojams vis labiau įsitraukiant į žaliosios energijos gamintojų gretas. Skaitmeninis modeliavimas ir decentralizuota energijos gamyba gali padėti spręsti ir mobilių transporto priemonių prijungimo prie elektros tinklų klausimus. BIM metodologija taip pat gali tapti puikiu įrankiu kuriant išmaniąsias elektros tinklų sistemas. Lietuvoje energetinės infrastruktūros vystytojai atlieka nedrąsius bandymus ir pradeda taikyti BIM savo projektuose. Tikėtina, kad šių projektų rezultatai paspartins mūsų valstybės energetinės infrastruktūros skaitmeninimo procesus.

Gerai išvystyta miestų transporto infrastruktūra ir minimalus išmetamo CO2 kiekis

Didelė dalis Europos komunikacijų infrastruktūrų buvo pastatytos dar 1960–1980 metais. Šių statinių teorinis efektyvaus darbinio laikotarpio resursas jau pasibaigęs, tačiau pati infrastruktūra vis dar naudojama. Dėl pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo ir susiformavusių judėjimo pokyčių bei dėl vis didėjančių gamtinių pavojų tapo aktualu iš esmės atnaujinti esamą infrastruktūrą.

Transporto infrastruktūros pokyčių būtinybė lemia didžiules Europos valstybių investicijas. Jos bus sėkmingos tik tuo atveju, jei nuo pat jų planavimo pradžios taikysime skaitmenines technologijas. Dirbdami su BIM modeliavimo ir simuliacijų sistemomis, galime vertinti kuriamų infrastruktūros statinių tvarumą. Didžiulės investicijos bus sėkmingos tuomet, kai BIM taikymo procese bus aptartos turto valdymo perspektyvos per visą statinio gyvavimo ciklą.

Noriu akcentuoti, kad šiandien atsiranda būtinybė tobulinti ir pačią BIM metodologiją. Šią itin atsakingą užduotį vykdo aljansas buildingSMART: atsiradęs Infrastruktūros skyrius (Infrastructure Room) ne tik kuria standartus, bet ir siekia pritaikyti ir panaudoti daug IT technologijų, reikalingų sprendžiant transporto infrastruktūros vystymo projektus.

Išmanieji įrenginiai ir valdymo sistemos

Idėja kurti išmaniuosius pastatus nėra nauja ir jau daug metų modifikuojama. Dabar kuriami ir statomi išmanieji pastatai daugiausia dėmesio skiria duomenų kaupimui. Dalis gaunamos skaitmeninės informacijos panaudojama statinių mikroklimatui valdyti ir jaukumui sukurti. Norėdamas pastatuose automatizuoti kasdienes funkcijas, vartotojas turi pats inicijuoti išmaniuosius sprendimus dar projektavimo etape. Didžioji dalis išmaniųjų programų, naudojamų statiniuose, priklauso nuo statybos proceso metu sumontuotų išmaniųjų įrenginių. Esminė sąlyga įgyvendinant tokius projektus – naudoti pastatų informacinio modeliavimo metodologiją. BIM gali padėti sukurti bendrą efektyvaus skaitmeninių duomenų naudojimo platformą.

Aplinkos sąsają su žmogumi liudija kuriamos ir naudojamos transporto tinklų stebėjimo sistemos, išankstinio perspėjimo sistemos, kritinių situacijų aptikimo priemonės. Tai skatina naudoti išmaniuosius įrenginius. Visi pažangūs pasaulio miestai eina į priekį ir investuoja į skaitmeninių dvynių (Twin city) kūrimą. Dideli duomenų srautai, generuojami iš išmaniųjų prietaisų, sudaro prielaidas kurti dirbtinio intelekto programas.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėti kurti skaitmeniniai miestų modeliai. Vilnius, Panevėžys, Klaipėda, Trakai inicijavo tokių duomenų struktūrų atsiradimą, bet tęstinumo ir modelių brandos vystymo dar labai trūksta. BIM ir informacijos valdymas visada buvo išmaniųjų miestų elementas, nes susisteminti duomenys yra pagrįsti atviro dalijimosi koncepcija. Būtent dėl skaitmeninių technologijų taikymo ir įgaunamų pranašumų ateityje lyderystė priklausys išmaniesiems miestams.

ES, o kartu ir Lietuva, gali tapti lyderiaujančia pasaulio bendruomene, jeigu ateities Europą kursime tausodami planetą, o statydami miestus ir įgyvendindami statybos projektus neužmiršime įžvalgų, išdėstytų „Statyba 2050: ateities Europą kuriame šiandien“.

 

Dalius Gedvilas

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius,

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Kitos aktualijos
2019 birželio 14
S. Mitkus: Statybos vykdymo dokumentacijos skaitmeninimas

Lietuvos statybos sektoriuje pastebimas vis didesnis susidomėjimas BIM metodikos taikymu….

2018 gegužės 25
Išleista net-UBIEP brošiūra

NET-UBIEP – BIM kompetencijų tinklo energiniam efektyvumui kūrimas. Net-UBIEP siekia padidinti…