Ar pinigai, kuriuos išleidžiame patys, svarbesni nei mūsų pinigai, kuriuos išleidžia valstybė? Ar mes mažos vertės kasdienio naudojimo prekes, tarkim, maisto produktus, renkamės pagal mažiausią kainą? Tikriausiai ne. Tad kodėl, pirkdamos didžiulės apimties statinių projektavimo, statybos paslaugas, valstybinės institucijos tikisi nupirkti kokybišką daiktą už mažiausią kainą? Panašūs klausimai man kyla ir kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, mokesčių mokėtojui, o ir kaip statybos srities specialistui.
Kaina yra tik vienas prekę apibūdinančių kriterijų. Taip pat yra ir kokybiniai kriterijai: tiekimo terminas, funkcionalumas, patikimumas, garantijos terminas, tiekėjo reputacija ir pan. Ta pačia logika remiantis turėtų būti vertinamos ir perkamos projektavimo, statybos paslaugos viešųjų pirkimų būdu, juk tai sritis, kuriai išleidžiama didžiulė dalis mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Ir vienas iš įrankių, galinčių palengvinti perkamų paslaugų vertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijus, – BIM technologijos ir metodologija.
Informacinis statinio modeliavimas BIM šiandien dažnai įvardijamas kaip rezultatas ar net pasiekimas, o ne kaip įrankis ar metodas pasiekti tam tikriems kokybiniams standartams. Viešieji pirkimai reikalaujant 3D–5D galbūt šiandien skamba utopiškai, tačiau visuotinio skaitmeninimo fone statybos darbų pirkimai, remiantis BIM modeliu kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu, atrodo neišvengiami. Žinoma, tai, kaip ir kiekviena inovacija, verčia keistis, mokytis, tobulėti, tik noras keistis nėra kiekvieno individo įgimtas instinktas, todėl pasipriešinimas neišvengiamas, bet gebėjimas prisitaikyti būtinas norint išlikti ir pasiekti naujų aukštumų.
Kad sumažėtų pasipriešinimas, verta įvardyti pokyčių naudas. Visų pirma, tai inovacija – tobulesnis technologinis sprendimas, geriau nei ankstesnieji tenkinantis visuomenės poreikius ir orientuojantis į visuomenę, kuri, rengiant ir vykdant viešuosius pirkimus, dažnai pamirštama ir nuvertinama, nors viešiesiems pirkimams svarbiausias turėtų būti viešasis interesas, nes visuomenė yra būsimo pirkinio galutinis vartotojas. BIM technologijų panaudojimas leistų aiškiau ir suprantamiau supažindinti visuomenę, įvertinti naujo statinio funkcionalumą ir įtaką aplinkai.
Panaudodama BIM modelį, perkančioji organizacija iš anksto galėtų tiksliau susiplanuoti projekto įgyvendinimo trukmę, numatyti tikslius biudžetus ir pirmiausia – aiškiai suvokti, ką iš tikrųjų perka: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kokie techniniai sprendimai pasiūlyti ir pan. Viešojo pirkimo dalyviai – tiekėjai, gautų skaidrią, aiškią ir vienareikšmišką informaciją, kuria remdamiesi galėtų teikti savo pasiūlymus, sudarytus ne tik iš kelių skaičių, ir papildyti pirkimo užduotyje pateiktą BIM modelį savo siūlomomis kokybinėmis ir kiekybinėmis charakteristikomis, pagal kurias perkančioji organizacija nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nes vien mažiausia kaina šiandien negarantuoja geriausio rezultato po dešimties ar penkiasdešimties metų.
Taikant inovatyvias technologijas, pirkimo procedūros taptų greitesnės ir skaidresnės, pirkimo dalyviams, perskaičius pirkimo sąlygas, nebekiltų šimtų klausimų, o perkančiosioms organizacijoms nereikėtų vis nukėlinėti sprendimo priėmimo terminų.
Taip, tokia sistema iš viešųjų pirkimo organizatorių pareikalautų daugiau dėmesio ir kompetencijos rengiant pirkimo užduotį, nes nekokybiška užduotis greitai būtų išskaidrinta BIM procese. Vis dėlto kokybiška pirkimo užduotis – raktas kokybiškai galutinei paslaugai įsigyti. Pirkimo užduočių parengimas gali būti paslauga, perkama iš verslo subjektų, kas labai populiaru Skandinavijos šalyse.
Skandinavijos šalyse akivaizdžiai vyrauja pragmatinis požiūris į daugumą dalykų, pavyzdžiui, jei klientui, tarkim, savivaldybei, reikia pastatyti naują mokyklą, jam nebūtina išmanyti visų statybos niuansų, projekto valdymo subtilybių ir kt. Savivaldybei svarbiausia rasti patikimą tiekėją, iš kurio galima nusipirkti kokybiškas konsultacines paslaugas. Toks tiekėjas pateiks siūlymus, kaip vieną ar kitą darbą geriau atlikti, padės suformuluoti realius poreikius, susijusius su konkrečiu nauju statiniu, statybos rangos būdo pasirinkimu ir proceso organizavimu. Konsultacinė kompanija gali suformuluoti visus reikalavimus projektui, parengti projektinių pasiūlymų lygio medžiagą, kuri bus naudojama tolimesniame procese.
Kitas puikus pavyzdys, įrodantis, kad skandinavai nelaiko savęs viską sugebančiais auksarankiais, – paplitęs modelis, kai savivaldybės valstybiniams projektams įgyvendinti samdosi nekilnojamojo turto vystytoją arba generalinį rangovą, prisiimantį daugiau atsakomybių. Vystytojas gali spręsti ir statybos proceso, ir projektavimo organizavimo bei valdymo klausimus, kartu su užsakovu ieškoti sprendinių ir pan. Kartu jis prisiima atsakomybę už visą paslaugų paketą galutiniam užsakovui. Žinoma, galimi ir mums įprastesni scenarijai, kai perkančioji organizacija iš pradžių perka projektavimo, o paskui generalinės rangos paslaugas.
Ne mažiau svarbi ir šalutinė viešųjų pirkimų procesų tobulinimo nauda. Nauji reikalavimai skatintų visuomenę tobulėti ir statybos sektoriuje naudoti inovacijas, kas pakeltų sektoriaus produktyvumą. Statybos sektorius nuolat formuoja mus supantį pasaulį, o šiuolaikinių technologijų laikais virtualioje erdvėje gimstant virtualiems miestams dvyniams, pasitelkiant BIM ir virtualiosios realybės technologijas, naujų statinių poveikį aplinkai vis realiau galima įvertinti iš anksto.
Savaime BIM kokybės neužtikrins – tai tik įrankis, kurį naudojant ne tik projektavimo, bet ir vėlesni statybos bei eksploatacijos procesai taps kokybiškesni. Be to, BIM ir kitos technologijos yra smagus dalykas, o tai svarbus kriterijus naujosios kartos žmonėms renkantis profesiją, darbą, karjerą. Inovacijų taikymas galėtų pritraukti jaunų specialistų, naujų talentų tiek į privatų verslą statybos sektoriuje, tiek į perkančiąsias organizacijas.
Perkančiosioms organizacijoms derėtų imtis veiksmų, kurie padėtų ugdyti visuomenę, skatintų tobulėti ir didintų skaidrumą viešųjų pirkimų srityje. Toks veiksmų modelis turėtų užkirsti kelią vis tebepasireiškiančiai korupcijai ir šešėliniams susitarimams, kurie galimai nulemia laimėtojus dar neįvykus konkursams. Tik taip statybos sektorius galėtų pritraukti žmonių, kuriems svarbu skaidrumas, o tai dar labiau paspartintų sektoriaus vystymąsi.
Keistis, vadinasi, žengti į priekį. Vis dėlto tai nėra lengva – reikia išeiti iš komforto zonos. Aplinkos ministerijos pradėta iniciatyva dėl statybos sektoriaus skaitmeninimo – projektas BIM-LT nuteikia optimistiškai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. BIM reikalavimai tampa privalomi viešajame sektoriuje vykdant didelės vertės ir svarbos projektavimo, statybos paslaugų viešuosius pirkimus. Tai bus didelis žingsnis visam statybos sektoriui, o kartu ir visiems mokesčių mokėtojams. Juk mums ne tas pats, kam išleidžiami mūsų pinigai.
JUSTAS PETKEVIČIUS UAB „INHUS Engineering“
Infrastruktūros skyriaus vadovas
