Esamos situacijos sąlygų įvertinimui buvo sukurtas esamo paviršiaus modelis, tiek iš geodezinių matavimų, tiek iš lazerinio skanavimo duomenų bei mažu detalumu sumodeliuotos susikertančios oro linijos.

Statinio modelis nebuvo įkeltas į miesto skaitmeninį modelį.

Pasinaudojant PLS-CADD programine įranga S2 stadijos pradžioje atliktas variantinis modeliavimas, skirtas optimaliam tarpinių atramų išdėstymui, atramų aukščių parinkimui bei susiderinimui su Užsakovu.

Buvo modeliuojami bent 8 variantai tarpinių atramų išdėstymui. Pasirinktas optimaliausias pagal esamą reljefą ir statybinių medžiagų sunaudojimą.

Siekiant užtikrinti suderintus architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, buvo nuspręsta visus BIM modelius sukurti ir dalintis IFC formatu, naudojant IFC2x3 Coordination view 2.0 modelio nustatymus. Turint vienodą išeities duomenų formatą, užtikrinome, kad visi projektui dalyvaujantys asmenys galėjo per savo modeliavimo programas peržiūrėti kitų disciplinų modelius ir juos koordinuoti.

Norint išvengti nesuderintų susidūrimų, modelio elementų dublikavimo ir projektinių medžiagų nesutarimų, reguliariai tikrinamas bendras BIM modelis.

Projektuojant oro linijos atramų aikšteles Civil 3D programinės įrangos pagalba buvo įgyvendintas reikalavimas nesukurti pylimų atramoms – kas trukdo privažiuoti aplinką prižiūrinčiai technikai. Taip pat tai leido optimaliai apskaičiuoti darbų apimtis – kad iškastas gruntas būtų panaudotas vietoje aikštelių suformavimui.