| Projekto vieta | Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga | Užsakovas | Projektuotojai |
| Rodūnios kel. 2, Vilnius | Nuo 2022-12-01 iki 2024-10-01 | AB „Lietuvos oro uostai“ | UAB „Vilniaus architektūros studija“ |
Užsakovo lūkesčių identifikavimui PP ir TP dalyse pagrinde buvo koncentruotasi į SA dalį, nes aptarnaujamų VNO keleivių skaičius kasmet auga ir esamas VNO keleivių terminalas jau nebeužtikrina pakankamai efektyvaus ir komfortiško keleivių aptarnavimo dėl terminalo pastato bei jo aplinkos architektūrinio išplanavimo bei erdvės veiklai trūkumo.
Techninis projektas buvo rengiamas BIM aplinkoje – visos dalys išskyrus lauko inžinerinius tinklus. Darbo projektas buvo papildytas lauko tinklų dalimis.
Užsakovui tai leidžia geriau įsivaizduoti ir suprasti būsimas erdves, pastato koncepciją.
Modeliuojant BIM aplinkoje tiek Projektuotojai, tiek Užsakovas galėjo geriau įsivertinti kaip T4 terminalas siejamas su esamai oro uosto objektais:
- Sujungimas su terminalu T2 per galeriją
- Aikštelė tarp T4 ir T2 terminalų – aukščių ir sprendinių suvedimas užtikrinantis sklandų aptarnaujančio transporto judėjimą, bei veiklos trikdžių minimizavimą vykdant rekonstrukcijos darbus.
- Rengiant DP, parengti ir lauko inžinerinių tinklų ir sklypo plano dalies modeliai – leidę atsižvelgti į jau esamus sprendinius ir esamus inžinerinius tinklus oro uosto teritorijoje.
Aptarnaujamų VNO keleivių skaičius kasmet auga ir esamas VNO keleivių terminalas jau nebeužtikrina pakankamai efektyvaus ir komfortiško keleivių aptarnavimo dėl terminalo pastato bei jo aplinkos architektūrinio išplanavimo bei erdvės veiklai trūkumo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes VĮ LTOU rekonstruoja Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivių terminalą optimizuojant jo veiklą, užtikrinančią naujausius aviacijos saugumo reikalavimus, bei ženkliai pagerinant keleivių aptarnavimo ir personalo darbo sąlygas.
Pastato tūriniai sprendimai, forma, koncepcija.
Sujungimas, integravimas į esamus pastatus.
Efektyviausių inžinerinių sprendimų priėmimas.
Pastatas iš dalies paprastas, bet sudėtingumas yra didelio žingsnio tarpatramiuose (12,6mx12,6m) ir inžineriniuose sprendimuose, kuriuos reikia integruoti ir paslėpti santvarų bei antresolių tūriuose.
Fasadų, didžiosios stoginės bei ‚rankovių‘ modeliavimas palengvino apšvietos, insoliacijos bei šilumos nuostolių skaičiavimus. Taip pat architektūriškai pagrįsti pagrindinių užrašų, iškabų ir nuorodų vieta bei dydžius.
Galerija – sujungimo su esamu T2 terminalu modeliavimas padėjo suvaldyti skirtingų aukščių, konstruktyvo, gaisrinių reiklavaimų bei apdailos medžiagų sprendinius ir reikalavimus ( poreikius).
Interjere pagrindinio holo erdvėje modeliavimas suvaldė aukščio ir erdvės proporcijas, informacinių ekranų dydžius, gyvų augalų poreikį ir kiekius, žmonių srautų judėjimui skirtų ženklų ir nuorodų poreikius ir kt.
