Į viršų
Skaitmeninimas – progresyvios ekonomikos link

Gintaras Vilda, LR Ūkio viceministras

Globalizacija, konkurencija ir skaitmeninė revoliucija keičia pasaulį. Galbūt patys to nepastebime, bet dirbtinio intelekto valdomos sistemos, skaitmeninės gamybos ir statybos sprendimai, automatinės valdymo sistemos, išmaniosios namų technologijos mus supa visur, net ir namie. 

Daugelio mums jau įprastų gaminių, inovatyvių namų valdymo sprendimų prieš keletą metų tiesiog nebuvo. Dėl šiuolaikinių technologijų viskas vyksta ne tik greičiau, bet ir visai kitais mastais. Skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Skaitmeninimas pamažu integruojamas daugelyje tradicinių verslų – pramonėje, statybose, sveikatinimo ir gydymo srityse, todėl keičiasi verslo modeliai. Daugelis mūsų statybos įmonių, taikydamos skaitmenines technologijas, tapo globalios ir stato pastatus, namus įvairiose Skandinavijos šalyse. Šiuolaikinėms įmonėms tapo įmanoma ženkliai padidinti produktyvumą ir pardavimo mastą.

Europoje skaitmenizuotose darbo vietose sukuriama apie 10 proc. visos pramonės pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į pasauliniu mastu vykstančius pokyčius, produktyvumas dėl skaitmeninimo nepertraukiamai augs vis spartesniais tempais. Pramonės skaitmeninimas atveria plačias galimybes, tačiau tik su viena sąlyga – jei tam yra rengiamasi iš anksto. Moderniai šaliai reikia nebe pigios darbo jėgos, bet kūrybingų, išsilavinusių, inovatyvius gaminius ir paslaugas kuriančių, šiuolaikines technologijas įvaldžiusių  žmonių.

Norint turėti inovatyvią ir pasaulyje konkurencingą Lietuvos pramonę svarbu, kad mūsų inžinieriai, vadovai, darbininkai dalyvautų ir patys skatintų skaitmenines permainas. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir 83 proc. eksporto, ir pagal šiuos rodiklius mes jau pasiekėme ES lygį. Tačiau norint išsaugoti tai, kas pasiekta, būtent dabar, esant ekonomikos pakilimui, būtina įgyvendinti reikšmingas švietimo sistemos ir inovacijų skatinimo reformas. Būtent švietimo darbuotojų, pramonės mašinų operatorių, medicinos darbuotojų ir žemės ūkio specialistų kvalifikacijos lygis lems, ar skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos ekonomikoje bus toks spartus, kad pavyktų išsaugoti ir padidinti savo konkurencingumą. Šių sričių reformos mums turėtų būti esminiai prioritetai.

Lietuva per 2016–2017 metus padarė reikšmingą žingsnį pramonės skaitmeninimo srityje ir tapo pirmąja iš Baltijos šalių, įkūrusia nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“.  Lietuvos platforma buvo įsteigta 2017 m. viduryje, Ūkio ministerijai bendradarbiaujant su valdžios, pramonės ir akademinės bendruomenės institucijomis.

Platforma padeda mums per platų socialinių partnerių dialogą suderinti pramonės, akademinės visuomenės ir valdžios atstovų veiksmus, skatinančius Lietuvos įmonių konkurencingumo didėjimą. Ketvirtoji pramonės revoliucija turės įtakos ne tik gamybos procesams, bet ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims – platforma „Pramonė 4.0“ sprendžia ne tik skaitmeninės gamybos ir skaitmeninimą skatinančių paslaugų vystymo problemas, bet ir veikia darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, standartizavimo, teisinio reguliavimo ir kibernetinės saugos srityse.

Per šiuos metus atlikti darbai davė ir daugiau realiai apčiuopiamų rezultatų – Europos Komisijai pateiktos paraiškos dėl atitinkamų projektų įgyvendinimo buvo atrinktos ir jau esame pasirašę sutartis, pagal kurias bus skiriama parama pirmiausia platformos „Pramonė 4.0“ strateginiam veiklos planui ir, antra, Lietuvos pramonės strategijai parengti. Pasirašytos sutartys yra svarus mūsų dedamų pastangų įvertinimas – ženklas, kad Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus.

Mums labai svarbu padėti įmonėms persiorientuoti ir prisitaikyti prie pokyčių. Tokios pagalbos ašimi turėtų tapti skaitmeniniai inovacijų centrai, kurių plėtrą siekia paskatinti Ūkio ministerija. Šiuose centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti.

Kiti straipsniai
Projekto kokybė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų procesų

Lietuvos statybos teisiniuose reglamentuose apibrėžti projekto įgyvendinimo etapai smarkiai skiriasi…

BIM architektūroje: kad privalumai nevirstų trūkumais

Marius Žygaitis, ACE BIM darbo grupės narys Miglė Angelou, Lietuvos architektų rūmų…