Į viršų
Projekto kokybė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų procesų

Ernestas Beržanksis

Lietuvos statybos teisiniuose reglamentuose apibrėžti projekto įgyvendinimo etapai smarkiai skiriasi nuo geriausios užsienio praktikos. Dabartiniai projekto etapai mums neužtikrina sklandaus perėjimo iš vieno etapo į kitą ir projekto dalyvių bendradarbiavimo. Nėra aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma kiekvienu projekto etapu, kokie turi būti pasiekti tikslai, neapibrėžti ir patys etapai arba kaip mes juos interpretuojame. Dėl neapibrėžtumo lieka vietos interpretacijoms, todėl kyla ginčų tarp užsakovo, rangovo ir projektuotojo.

 

Bendraudamas su statybos proceso dalyviais, dažnai girdžiu statybininkų priekaištų dėl projekto kokybės, baigtumo, dėl to atsirandančių pakeitimų statybos metu, vėlavimo, augančių sąnaudų. Ypač daug nesusipratimų kyla dėl inžinerinių sistemų, nes techniniuose projektuose tai dažnai yra tik nebaigti scheminiai sprendiniai, o darbo projektas (kaip jau priimta konstrukcijų daliai) dažnai būna tik formalumas. Įdomu tai, kad ginčų atveju nepavyksta išreikalauti tinkamos projekto kokybės, nes mūsų įstatymuose tai nepakankamai reglamentuota.

Akivaizdu, kad turime problemų dėl projekto etapų, jų apibrėžimų ir reikalavimų, taikomų projekto informacijos detalumui ir baigtumui. Manau, reikėtų perimti geriausią pasaulinę praktiką.

Geroji projekto proceso pasaulinė praktika

Nagrinėdami užsienio valstybėse apibrėžtus projekto etapus ir procesus, matome esminių skirtumų, palyginti su Lietuva. Kad ir kokios būtų projekto organizavimo formos (ar projektavimu rūpinasi generalinis rangovas, ar modelis parenkamas baigus projektuoti), išskiriami tokie patys etapai ir procesai, kurie turi būti atlikti įgyvendinant projektą.

Projekto procesus ir jų gerąją praktiką pasaulyje nagrinėja kelios organizacijos. Pirmiausia britų Statybos pramonės taryba (angl. Construction Industry Council, CIC) ir Karališkasis Britanijos architektų institutas (angl. The Royal Institute of British Architects, RIBA). Šių organizacijų projekto metodika iš esmės sutampa.

RIBA aprašytasis procesas lyg ir panašus į mūsų, tačiau kur slypi svarbiausias ir rezultatus lemiantis skirtumas?

Tai kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kurį rengia ne vien architektai, o visa projektuotojų ir kitų specialistų komanda. Todėl, įgyvendinant koncepciją, nustatomi pagrįsti, apskaičiuoti ir visoms šalims tinkami sprendimai, atsižvelgiant į funkcinius, aplink

Statybos proceso etapai pagal RIBA organizaciją

0 etapas – projekto apibrėžimas. Nusprendžiama, ar verta vystyti projektą, koks tai bus projektas, ar yra galimybių. Paruošiama pirminė projekto programa.

1 etapas – pasiruošimas projektui. Atliekama galimybių studija, sklypo analizė, nustatomi esminiai projekto tikslai, reikalavimai, įskaitant skirtingas sritis. Šiuo etapu nustatomos projektui reikalingos kompetencijos ir surenkama visa komanda.

2 etapas – koncepcijos projektas. Dirba integruota komanda: architektai, konstruktoriai, sistemų inžinieriai, priežiūros specialistai. Kiekvienas narys sprendimus vertina savo požiūriu, nagrinėjami sprendimų variantai, vykdoma analizė, skaičiavimai. Kitaip tariant, šiuo etapu atsakoma į esminius klausimus, kas turi būti padaryta, ir pagrindžiama kodėl. Šį ir lietuviškąjį ikiprojektinių pasiūlymų etapus sudėtinga lyginti tiek pagal apimtį, tiek pagal kokybę.

3 etapas – projekto vystymas. Projektuotojai arba kita komanda imasi vykdyti jau priimtus pagrįstus sprendimus. Šis etapas gal labiau atitinka lietuvišką sąvoką „techninis darbo projektas“. Po šio etapo pasirenkami rangovai.

4 etapas – techninis (kitur dar vadinamas gamybos) projektas. Jau būna parinkti visų dalių rangovai, kurie kartu su projektuotojų komanda derina sprendimus. Šiuo etapu ruošiamas gana detalus gamybos, pirkimų, statybos darbų planas.

5 etapas – statyba. Vykdomas planas, atliekama projekto vykdymo kontrolė, prireikus daromi projekto pakeitimai ir renkama informacija, skirta pastato eksploatacijai.

6 etapas – perdavimas eksploatuoti. Perduodama visa informacija, paruošiami stebėjimo, priežiūros planai. Pasirašomos pastato administravimo sutartys.

7 etapas – eksploatacija. Pradėjus eksploatuoti statinį, vykdoma garantinė techninė priežiūra, stebėjimas, atliekami papildomi vertinimai, atnaujinama detalioji informacija.

Manyčiau, turime aiškiai apibrėžti šį etapą ir Lietuvoje. Kitas esminis skirtumas – baigiamuoju projektavimo etapu visi rangovai papildo projektavimo komandą, dirba kartu ir siekia bendrai pasiruošti statyboms.

Tad ypač svarbu numatyti etapą, kai projektuotojai bei visi rangovai, subrangovai kartu derina ir detalizuoja sprendimus. Tai padėtų išvengti daugybės nesusipratimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kurie klausimai ar jų aspektai kuriuo projekto etapu nagrinėjami. Pavyzdžiui, pastato eksploatacijos, priežiūros strategijos klausimai aptariami jau pirmuoju etapu ir plėtojami vėliau. Tai išties svarbu, nes nuo pat pradžių turime vertinti visus savo sprendimus ir statinio eksploatacijos, ir priežiūros aspektu.

BIM modelio informacijos panaudojimas konstrukcijų gamybai, nenaudojant papildomų detalių brėžinių, o siunčiant failus iš modelio į įrenginių valdymo sistemas.

BIM modelio informacijos panaudojimas konstrukcijų gamybai, nenaudojant papildomų detalių brėžinių, o siunčiant failus iš modelio į įrenginių valdymo sistemas.

Sprendimų kryptis – procesų aiškumas ir BIM

Ar ne laikas pasinaudoti jau patikrintomis metodikomis ir pritaikyti jas Lietuvoje? Be minėtų projekto etapų, svarbu apibrėžti kiekvieno etapo rezultatus, informacijos detalumą.

Jei kiekvienam projekto etapui, kiekvienai projekto daliai dar galėtume nusakyti informacijos detalumą, gautume tvarią sistemą, kai užsakovas ir vykdytojas vienodai supranta, kas, kada ir kaip detaliai turi būti atlikta.

Šiuolaikinės projektavimo ir statybos valdymo, o vėliau ir statinių priežiūros BIM metodikos ir technologijos sudaro išskirtines sąlygas dirbti pagal minėtas metodikas bei užtikrinti bendradarbiavimą, informacijos integralumą tiek projektuojant, tiek pereinant iš vieno projekto etapo į kitą.

Taikant BIM, anksčiau aprašyti procesai tampa realūs, lengviau įgyvendinami, BIM technologijos užtikrina geresnį visų proceso dalyvių bendradarbiavimą ir darbą integruotoje aplinkoje, o svarbiausia – sukurtos informacijos panaudojimą gamybos ir statybos etapuose.

Kiti straipsniai
BIM Lietuvoje galima įteisinti sutartimis

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) nuo pat…

Projektų ekonominė dalis: skauduliai, nelogiškumai, perspektyvos

Projekto ekonominė dalis stebėtinai dažnai laikoma neesmine, o juk yra…