Donatas Aksomitas ir Inga Ibenienė

Pirmajame almanache „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo išsamiai apibūdinti visi su statinio informaciniu modeliavimu susiję terminai. Tarp jų minėtas ir klasifikatorius – pagal tam tikrą struktūrą veikianti statinių, jų konstrukcijų, medžiagų, darbų ir kitų su statybos procesu susijusių elementų klasifikavimo sistema, reikalinga projekto duomenims perduoti ir valdyti. Siekiant užtikrinti sklandžius informacijos mainus, visi elementai rūšiuojami ir žymimi taikant taisykles, aiškiai apibrėžtas tarptautiniame standarte.

Susipažinkite – ISO/IEC 81346

Standarte 81346 aprašyti pagrindiniai informacijos struktūros ir nuorodinių žymenų sudarymo principai. Tai tarsi žymėjimo sistemų gairės, pateikiančios ne konkrečius žymėjimo receptus, o taisykles, kaip dokumentuoti ir žymėti projekto informaciją, kad ji būtų aiški visiems projekto dalyviams nepriklausomai nuo jų kalbinės aplinkos ar naudojamos programinės įrangos.

1971 m. sukurtas standartas reguliariai atnaujinamas ir plačiai naudojamas iki šių dienų. Laikui bėgant, standarto reguliuojamos sritys plėtėsi, nes, sudėtingėjant projektams, augo ir poreikis informaciją klasifikuoti. Standartas turi dvigubą žymenį ISO ir IEC, bet svarbiausias žymuo yra 81346: taikant šį standartą, galima sukurti bendrą kalbą visoms techninėms disciplinoms – ne vien elektrotechnikos gaminių (IEC) ar mašinų gamybos, bet ir statybos (ISO) techniniuose dokumentuose.

ISO 81346 taikomas ir statinių informacinio modeliavimo (BIM), dokumentavimo ir apskritai informacijos valdymo darbams struktūrizuoti, kad kiekvienas statybos projekto dalyvis teisingai suprastų projektuose randamas reikšmes.

Taikant standarte apibrėžtas dokumentavimo ir žymėjimo taisykles bei rašmenų kodus, galima sukurti bendrą kalbą bet kokio sudėtingumo bet kokiam techniniam projektui.

Sistemų kūrimas pagal ISO/IEC 81346

Sistema yra sąveikaujančių elementų kombinacija, kurios paskirtis – pasiekti numatytus tikslus. Sistemos kuriamos pagal taisykles, kurias taikant galima kontroliuoti bet kokio sudėtingumo projektus visose jų vykdymo stadijose.

1 pav. Elementų ryšio sistema, padalyta į tris sistemos elementus

Schemoje (1 pav.) matyti, kad sistemos sudėtinėmis dalimis gali būti ir kitos sistemos bei elementai. Sistemos struktūra panaši į medį, kurio šakos gali būti nevienodo ilgio, t. y. gali tęstis tiek, kiek reikia norint sukurti aiškią sistemą.

Techninių disciplinų bendros kalbos kūrimo esminė dalis – pagal tarptautinio žymėjimo gaires, pateiktas standarte 81346, atlikta tiksli sistemų ir jų sudedamųjų dalių identifikacija visuose skirtingų disciplinų modeliuose ir dokumentuose.

Klasifikatoriaus struktūra

Klasifikatorius, arba nuorodinių žymenų sistema, yra tam tikra logiškai pagrįsta projekto elementų informacijos kodavimo sistema. Joje pateikiamas pagal tam tikrą struktūrą sugrupuotas objektų sąrašas, sudarytas skirtingus elementus suskirsčius grupėmis pagal bendrus požymius.

RemiantisISO/IEC 81346 standartu, klasifikatorių sudaro:

* Vieno lygio arba daugiapakopė struktūra, kurią galima reguliuoti. Struktūra naudojama sistemoms ir sistemų elementams formuoti.

* Vienas ar keli elemento požymiai, naudojami ieškant duomenų ar informacinėje sistemoje telkiant juos į grupes. Ypatybės išreiškiamos konkrečiais priešdėliais (prefiksais):

%    tipas

–    produktas

+    buvimo vieta

=    funkcija

#    (naudotojo priskirta reikšmė)

* Klasės, išreiškiamos raidžių kodais – C, MA, QQC ir kt., kurie padeda identifikuoti objektus, turinčius panašių savybių. Klasių paskirtis – atpažinti objekto tipą (tereikia kodus išmokti).

* Skaičiai, naudojami norint atskirti elementus vienus nuo kitų: 01, 02, 03, 04, 05, … .

Visa tai sujungus – vieno lygio ar daugiapakopė sistema + bent vienas požymis + raidžių KODAS + SKAIČIUS (1, 2, 3, …), gaunama nuorodinių žymenų sistema, kuri aiškiai, nedviprasmiškai identifikuoja, t. y. įvardija projekto objektus visų disciplinų kompiuteriniuose modeliuose, gamybos ir statybos brėžiniuose, diagramose, planuose, žemėlapiuose ir tiesiogiai susijusiuose techniniuose dokumentuose.

Standarte 81346 pateikiamas toks apibrėžimas:

Nuorodiniai žymenys – tai identifikatorius, leidžiantis suformuoti konkrečių elementų vardus atsižvelgiant į sistemą, kurios sudėtine dalimi kiekvienas elementas yra, ir pagrindžiant vienu ar keliais sistemos požymiais.

Vadinasi, nuorodinis žymuo yra kodas arba „adresas“, nurodantis, kur sistemoje yra konkretus objektas, tad bet kokį elementą lengva rasti. Atskiros nuorodinio žymėjimo dalys (struktūros tipas, požymiai, klasės, skaičiai) į žymes sujungiamos laikantis nuorodinio žymėjimo taisyklių, numatytų standarte 81346.

Pagrindiniai kodavimo sistemos principai

Klasifikatoriaus kodavimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: klasifikavimo sistema ir identifikavimo sistema. Klasifikavimas naudojamas įvairių statinio elementų paskirčiai nusakyti, t. y. atskirti statybos elementus projekte pagal rūšį. Identifikavimas – kiekvienam statinio elementui atpažinti pagal jo ypatybes. Statinio informaciniame modelyje negali būti nė vieno nesuklasifikuoto elemento.

Nuorodinio žymėjimo sintaksė (ženklų sistema arba topologija) yra esminė siekiant suvokti, kaip reikia skaityti ir suprasti žymes. Klasifikatoriaus žymių sudarymo taisyklės reguliuojamos tarptautiniu lygiu, nes techninių objektų žymėjimai turi būti vienodi nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga paruošta projekto dokumentacija.

Muzikantai turi bendrą kalbą, išreikštą natomis, o techninių sričių specialistų bendra techninė kalba paremta nuorodinio žymėjimo reikšmėmis ir jų sudarymo taisyklėmis. Nuorodinėse žymėse rašomi priešdėliai (prefiksai) nurodo elementų požymius ir nukreipia tų žymių skaitytoją tinkamu keliu, nes skirtingi požymiai turi skirtingas reikšmes.

Pagrindinė bendros kalbos sandaros taisyklė: PREFIKSAS – RAIDŽIŲ KODAS (KLASĖ) – SKAIČIUS

Nuorodinis žymėjimas visada prasideda prefiksu (%, -, +, =, #), naudojamu skirtingiems požymiams atskirti. Siekiant išvengti painiavos, priešdėlio negalima praleisti.

Raidžių kodo (klasės) naudoti neprivaloma, bet, jeigu jis naudojamas, jo vieta griežtai apibrėžta – tarp prefikso ir skaičiaus, kuris yra paskutinė žymės dalis. Skaičiai kiekviename lygyje didėja palaipsniui: -X1, -X2, -X3 arba =1, =2, =3.

Klasifikavimo sistemoje užrašomo objekto žymenį galima rašyti trimis būdais, išlaikant tą pačią reikšmę:

=B1=C10=F1

Toks užrašymo būdas rekomenduojamas dažniausiai, nes jis aiškus ir neklaidinantis. Tai geriausias pasirinkimas turint tik vieną kiekvienos rūšies požymį.

=B1.C10.F1

Šis žymėjimas trumpesnis ir lengviau perskaitomas. Tai geriausias pasirinkimas, kai turimi keli to paties tipo požymiai (pvz., =, ==, === ir t. t.).

=B1C10F1 arba lengviau perskaitoma tokio žymėjimo alternatyva =B1 C10 F1.

Tai klasikinis žymėjimo išdėstymas, bet jis panašus į žymą su specifine reikšme, todėl patariama šio užrašymo būdo vengti.

Daugiapakopėse sistemose skirtingi lygiai atskiriami pasviraisiais brūkšniais: =B1=C10=F1 / -C1-B1-BT1. Standarte 81346 nėra apribojimų, kiek lygių gali turėti daugiapakopė sistema. Tai leidžia kurti žymes bet kokioms esamoms ar būsimoms sistemoms ir jų elementams. Medžio šakų principu veikianti atvira, nefiksuota sistema užtikrina, kad, kuriant žymes, skaičių niekada netrūks.

Stogo montažinė sisyema: stogo danga, šilumos izoliacija, stogo konstrukcija, lubų apdaila

Visų projekto elementų klasifikavimas ir žymėjimas padeda užtikrinti, kad visoje skaitmeninės statybos sistemoje būtų vartojami vienodi terminai.

Standarte ISO/IEC 81346 numatyti ir raidžių kodai – pastovūs ir nekeičiami, lengvai atpažįstami, universalūs visoms šalims žymenų trumpiniai, kad kiekvienam projekto dalyviui, pamačius kodą, būtų aišku, apie kokį elementą kalbama.

Lietuvoje 2016 m. pabaigoje jau įpusėti klasifikatoriaus pritaikymo darbai – baigiamas kodų (statinių, sistemų, elementų, komponentų, erdvių) apibrėžimų pagal ISO 81346 standartą vertimas.

Grindinio konstrukcija

Bendra techninė kalba turi daug pranašumų. Klasifikatorius pagerina projekto duomenų mainus, sumažina klaidų riziką ir pagerina projekto kokybę, užtikrina aiškius susitarimus ir supaprastina visų statybos etapų kontrolę. Tačiau reikia ne tik žinoti, kad toks įrankis yra, bet ir mokėti tinkamai juo naudotis.