Albinas Vaitkevičius
Statinio informacinis modeliavimas (BIM) šiandien jau nėra nauja sąvoka. Apie tai statybų sektoriaus specialistai kalba daug metų, vertinama užsienio šalių patirtis, perimama geroji praktika, kuriami nacionaliniai teisės aktai, standartai, taisyklės, rekomendacijos, tačiau kol kas šis procesas vyksta tik privačios iniciatyvos lygmeniu.
Reikia pripažinti, kad statinio informacinis modeliavimas nėra įprastas statinio projektavimas, kurio tvarką nustato koks nors statybos techninis reglamentas. Statinio informacinio modeliavimo tikslas – sukurti ne vien statinio projektą, bet ir skaitmeninį informacinį modelį, sukaupti visą informaciją apie statinio elementus. Galima būtų svarstyti, ar nereikia parengti ir įteisinti savarankiško reglamento, nustatančio statinio informacinio modeliavimo tvarką, informacijos mainų ir jos saugojimo tvarką. Statinio modelio kūrimo ideologija unikali tuo, kad įvairiomis projektavimo sistemomis parengti inžineriniai techniniai sprendiniai ir ekonominiai sprendiniai koncentruojami vienoje informacinėje aplinkoje, užtikrinamas informacijos integralumas bei dalijimasis ja.
Dabar projektuojami statiniai geriausiu atveju apsiriboja 3D modeliu, bet gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad atėjo eilė papildyti modelio turinį tokiomis sąvokomis, kaip „laikas“ ir „kaina“. Toks žingsnis perkeltų visą modeliavimo procesą į naują lygmenį ir užtikrintų tiesioginę projekto ir statybos valdymo sinergiją. Neginčytini vizualaus projekto privalumai ir poreikis laiku gauti iš modelio kuo daugiau informacijos teikia vilčių, kad artimoje perspektyvoje modelis šalia grafinių vaizdinių bus papildytas ir ekonominio pobūdžio informacija.
Informacija apie būsimą statinį gimsta jau rengiant projektinius pasiūlymus. Projekto evoliucija vyksta laipsniškai kaupiant informaciją, detalizuojant sprendinius, dėliojant alternatyvas, ieškant optimalių technologinių variantų, siekiant geriausių energetinių charakteristikų. Kadangi ta pačia informacija vienu metu naudojasi dešimtys skirtingų sričių specialistų, labai svarbu informacija keistis operatyviai, greitai reaguoti į sprendinių pokyčius, o tai įmanoma pasiekti tik dirbant koordinuotai, kai bet kuri projekto rengėjo intervencija į projekto skaitmeninį modelį nelieka nepastebėta kitų projekto komandos dalyvių ir modelis lanksčiai tobulinamas.
Vienas vizualaus statybos darbų organizavimo projekto sukūrimo tikslų – pagerinti statybos proceso dalyvių tarpusavio koordinaciją bei projekto įgyvendinimo priežiūrą. Statinio skaitmeninis modelis – tai skaitmeninė statinio elementų informacijos visuma. Pirminis modelio sukūrimas yra tik vienas informacinio modeliavimo etapų. Kitas modeliavimo etapas – viso statybos proceso planavimas. Šiame etape modelis vystomas taip, kad pagrindinis vaidmuo tenka rodikliui „laikas“. Kad galėtume operuoti laiku ir formuoti darbų vykdymo kalendorių, būtina identifikuoti konstrukcijas, darbus, aprašyti jų sudėtį, užtikrinti, kad visi dalyviai vienareikšmiškai suprastų, ką vadiname darbo vienetu ir kiek laiko ketiname skirti konkrečiam darbui. Štai čia atsiranda būtinybė keistis informacija pagal vienodai suprantamą, vienodai aprašytą konstrukcijų, veiklos, darbų, produktų nomenklatūrą – kitaip tariant, pagal bendrą klasifikatorių.
Bendra terminologija, bendri klasifikatoriai, standartizuotos struktūros, bendri informacijos kodavimo metodai, elektroniniai formatai yra pagrindiniai skaitmeninio bendravimo reikalavimai.
Statinio informacinio modelio formavimo fragmentas
Ne mažiau svarbus informacinio modeliavimo etapas – racionaliai suplanuoti statybos biudžetą, sugebėti valdyti finansinius resursus, operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. Finansinė statybos išraiška yra sąmata. Kvalifikuotai ir atsakingai parengtas šis dokumentas lemia projekto sėkmę. Galima tobulai suprojektuoti, numatyti optimalų darbų organizavimo lygį ir inovatyvias įrenginių charakteristikas, taikyti aukščiausios kokybės bei geriausių energetinių savybių produktus, bet jei visa tai nebus suderinta su finansiniais resursais, projektas bus užprogramuotas žlugti.
Kad projekto sprendinius galėtume įvertinti pinigine išraiška, turime parengti sąmatą. Sąmatininkui paprastai reikalinga vienokia ar kitokia forma projekto modelyje kaupiama informacija apie pastato elementų ir konstrukcijų kiekius, konstrukcijoms įrengti ar sumontuoti reikalingus produktus, produktų charakteristikas. Kadangi modelio rengėjų komanda informaciją nuolat atnaujina, papildo ir patikslina, sąmatininkas, nenorėdamas kartoti jau anksčiau atlikto darbo, suinteresuotas ja pasinaudoti. Juo labiau kad vien kiekių, plotų, tūrių, ilgių skaičiavimai užima didesnę dalį sąmatininko darbo laiko.
Taigi skaitmeninė informacija, kurią galima gauti tiesiogiai iš modelio, gali ne tik sutrumpinti sąmatos parengimo laiką, bet ir iki minimumo sumažinti klaidų tikimybę, bent jau kiekių skaičiavimo dalyje. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad iš statinio 3D modelio vienu metu bus gaunama visa informacija ir jos visiškai pakaks sąmatai suformuoti.
Sąmatoje būtina įvertinti ir visas kitas numatomas patirti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, kurios negali būti pavaizduotos 3D modelyje. Taip pat būtina atsižvelgti į statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir darbų vykdymo ypatumus, darbų saugos reikalavimus bei atliktų darbų pridavimo sąnaudas. Be to, reikia įvertinti tai, kad 3D modelyje dalis inžinerinių techninių sprendinių gali būti suformuoti kaip hierarchiniai daugiasluoksniai sprendiniai, turintys atskirą detalizaciją, tad juos gali tekti nagrinėti atskirai.
Statinio modelio kūrimas yra dinamiškas procesas, todėl modelio kūrėjų koordinavimo ir veiksmų sinchronizacija turi būti ypač aukšto lygio. Siekiant, kad statinio informacinis modelis taptų neatsiejama informacine statinio dalimi per visą jo gyvavimo ciklą, svarbu atsižvelgti į tai, kad gerosios praktikos pavyzdžių ir privalumų viešinimas, naujovių ir patirties perimamumas, informacinės ir teisinės bazės kūrimas bei tobulinimas – šios dienos žingsniai, kurių nereikėtų atidėlioti rytdienai.
