Žilvinas Stankevičius, VĮ „GIS-Centras“ inžinerinės informacijos infrastruktūros skyriaus vadovas
Vietovėje išdėstytų ar planuojamų išdėstyti erdvinių objektų skaitmeniniai modeliai kuriami siekiant tam tikros naudos. Dažniausiai esamų erdvinių objektų skaitmeninių modelių gamybos užsakovai yra šių objektų valdytojai, nes jų tikslas – objektus valdyti kuo racionaliau. Kiti asmenys arba institucijos jų pačių nevaldomų objektų modelius gamina retai. Tai dažniausiai daroma supaprastintai – norint pavaizduoti gretimas teritorijas, kai jose esančių objektų valdytojai nėra pasirūpinę valdomų objektų modeliais. Pvz., Lietuvoje yra įprasta praktika privačių arba valstybės institucijų lėšomis nuolatos gaminti viešosiose erdvėse esančių objektų modelius planavimo ir projektavimo veiklai.
Planuojamų erdvinių objektų modelių gamybos iniciatoriai dažniausiai yra projektuotojai arba statybininkai, nes jų tikslas – racionaliau vykdyti planavimo arba statybos veiklą. Tokių modelių, t. y. objektų aprašymo, išsamumas pasirenkamas įvairus ir priklauso nuo konkrečiam specialistui ar institucijai įprastos praktikos.
Privataus asmens ar įstaigos ir valstybės institucijų požiūris į jų valdomų objektų modeliavimą skiriasi. Privatus asmuo ar institucija dažniausiai valdo pastatus, kuriems eksploatuoti yra suformuoti žemės sklypai. Tokiu būdu šių pastatų modeliai tampa autonominėmis sistemomis, kurios gali būti labai skirtingos. Valstybė ar savivaldybės valdo ne tik gerokai daugiau pastatų, bet ir daug įvairios inžinerinės infrastruktūros, išsidėsčiusios viešosiose vietose. Didelis valdomų objektų skaičius modeliuojant reikalauja taikyti bendrą požiūrį.
Lietuvoje nėra suskaičiuota, kiek daug yra viešųjų vietų, t. y. tiksliai nežinoma, koks šių vietų ir jose esančių objektų plotas. Todėl nėra žinoma, ir kiek lėšų reikia šiems objektams racionaliai prižiūrėti. Pavyzdys – keliai, gatvės, šaligatviai, vejos ir gėlynai. Kadangi šių objektų plotas nurodomas apytiksliai, paslaugų tiekėjams sudaromos sudėtingos sąlygos dalyvauti šių objektų priežiūros darbų viešuosiuose konkursuose. Vėliau būna sudėtinga įvertinti suteiktų paslaugų kokybę ar planuoti rekonstrukcijos, remonto darbus.
Lietuvoje dar nėra bendros viešosiose vietose esančių objektų modelių kūrimo strategijos. Tai lėmė 1960–1994 m. Lietuvoje veikusio Inžinerinių tyrinėjimų instituto sukurta itin tikslių ir detalių topografinių planų kaupimo praktika, naudojama iki šiol. Šios praktikos esmė – viename popieriniame plane kaupti visų valdytojų inžinerinę infrastruktūrą, t. y. kaupti paprasčiausius objektų modelius ir plane juos išreikšti sutartiniais ženklais. 1994 m. šių planų archyvus perdavus savivaldybėms, veikla buvo tęsiama jau taikant skaitmenines žemėlapių gamybos technologijas, bet atkartojant 1960–1994 m. principus. Tokiu būdu savivaldybės kaupia labai supaprastintus joms nepriklausančių erdvinių objektų modelius, be to, tai daro tik tada, kai modelius užsako kitos institucijos ar asmenys. Nė viena savivaldybė nėra sukūrusi visų savo valdomų, dažniausiai esančių viešosiose vietose, erdvinių objektų modelių.
Valstybėje viešąsias teritorijas valdo ir kitos institucijos, pvz., Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Žvelgiant iš erdvinių duomenų naudotojo, pvz., projektuotojo pozicijos, ne visada svarbu, kas ir kuriuos erdvinius objektus valdo ar prižiūri. Daug svarbiau, kad šiuos duomenis internete būtų galima rasti vienoje vietoje ir kad jie būtų sukurti naudojant bendras taisykles. Šie aspektai tik patvirtina, kad nė viena savivaldybė negali savarankiškai sukurti visų jos teritorijoje esančių erdvinių objektų modelių, o sukurti savivaldybės nevaldomų objektų modeliai būna netinkami naudoti tikriesiems šių objektų valdytojams.
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų iniciatyva 2018 m. pavasarį suplanuotas Trakų savivaldybės aerofotografavimas ir lazerinis skenavimas iš oro. Projekto tikslas – sukurti ypač tikslius (~15 cm planinės padėties paklaida) savivaldybės teritorijos objektų vektorinius erdvinius duomenis, kurie bus tinkami viešųjų vietų objektų inventorizacijai, t. y. leis surinkti informaciją, kurios reikia norint valdyti viešąsias erdves. Taigi bus galima nurodyti tikslias kelių, gatvių, žaliųjų zonų, sporto ir žaidimų aikštelių ribas, taip pat nustatyti viešojo apšvietimo objektų (žibintų), požeminių šulinių dangčių vietas. Kai šiuos erdvinius objektus jų valdytojai aprašys detaliau, bus sukurtas viešųjų vietų valdymo informacinis modelis (viešųjų vietų valdymo informacinio modelio prototipas pavaizduotas paveiksle).
Tikslūs, detalūs ir visas viešąsias vietas apimantys erdviniai duomenys, turintys infrastruktūros objektus aprašančią įvairiapusę informaciją, naudingi kuriant teritorijų planavimo sprendinius, planuojant statinių rekonstrukcijos ar plėtros sąnaudas, norint nustatyti ir įvertinti dangų priežiūros paslaugų sąnaudas, viešinant dangų priežiūros darbus.
