Į viršų
BIM – neišvengiamas statybų pokytis

DALIUS GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius

Globalizacija ir technologijų pažanga daro įtaką visų pasaulio valstybių vystymuisi. Lietuva – ne išimtis. Jungtinės Tautos atlieka daugybę tyrimų ir bando nuspėti žmonijos laukiančius iššūkius. Šių tyrimų rezultatai liudija, kad iki 2050 m. pasaulyje reikės pastatyti 33 mln. naujų butų. Prognozuojama, kad per 35 metus miestuose gyvenančių žmonių padaugės beveik dukart.

Šie iššūkiai skatina kurti technologijas, kurios paspartintų architektūrinių sprendimų įgyvendinimą, statybos procesą ir sukurtų įrankius, leidžiančius kokybiškai valdyti miestų infrastruktūrą.

Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) metodai padeda spręsti šias dabarties aktualijas. BIM vystytojų tikslas – ne tik sukurti automatizuoto projektavimo ir informatyvaus statybos modelio kūrimo standartus, bet ir sudaryti sąlygas architektams, panaudojant naujausius IT laimėjimus, neriboti dizaino ir kūrybos erdvės, įgalinti kurti daugybę variantų ir vizijų per labai trumpą laiką.

Naujieji reikalavimai energetikos, transporto, aplinkosaugos ir kitose srityse liudija, kad technologinės naujovės jau dabar leidžia atlikti daugybę ypač tikslių matavimų, simuliacijų, analizių, užtikrinančių kokybišką valstybės infrastruktūros planavimą. Tvari statyba tapo įmanoma pradėjus taikyti BIM. Be to, BIM metodai vystosi toliau ir paverčia realybe virtualaus miesto kūrimo sprendinius, verčia ieškoti naujų duomenų bazių valdymo sprendimų, prisideda prie žmogaus gyvensenos modeliavimo apskritai. Stebint technologijų pažangą pasaulyje, tampa akivaizdu, kad riba tarp virtualių dalykų ir realybės bus labai nežymi, o technologijos gali paversti žmogaus darbą ir buitį dar patogesniais.

Šiandien „Google“ kompanija bando sukurti žmogaus intuicijų modelį, o šie pasiekimai nelieka nepastebėti ir BIM vystytojų. IT įrankiai jau leidžia nuspėti užsakovo lūkesčius ir leidžia tai pavaizduoti statinių modeliuose. Per pastaruosius du dešimtmečius statybos pasikeitė labiau nei per du ankstesnius tūkstantmečius. Ir tai įvyko dėl vienos esminės priežasties – technologijų evoliucijos. Ši pažanga padeda žmonijai spręsti dėl sparčios urbanizacijos kylančias problemas, projektavimo ir statybos procesai tampa ne tik skaidresni, bet ir efektyvesni, mažėja laiko sąnaudos projektuojant ir statant pastatus.

Ką šiuo metu BIM reiškia Lietuvos statybų sektoriaus dalyviams ir jau ne vienus metus statybų sektoriuje BIM naudojančioms valstybėms?

Dabar BIM suprantamas kaip pastato modeliavimas ir informacijos gavimas iš modelio. Lietuvoje dar miglotai suvokiama, kad BIM veikia kaip sistema, užtikrinanti visos sukuriamos informacijos integralumą ir bendradarbiavimo erdvę architektams, inžinieriams, statybos įmonėms ir pastatų savininkams. Lietuvoje dar nevisiškai įsivaizduojamas darbas vienoje komandoje, neatsižvelgiant į dalyvių buvimo vietą. BIM leidžia suburti komandą modeliui kurti nepaisant atstumų ir naudotis didžiule modelių biblioteka. Pasaulinė praktika rodo, kad projektavimo paslaugų eksportas dėl BIM įgauna visiškai naują formą.

Dauguma Europos Sąjungos valstybių nuo 2016 m. pradeda įgyvendinti 2013 m. priimtą ES Viešųjų pirkimų direktyvą. Tai reiškia, kad šių ES šalių vyriausybės savo teisės aktais sukuria galimybes BIM naudoti visuose viešai finansuojamuose projektuose. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp BIM taikančių valstybių ir tų, kurios šių metodų įsisavinimo nelaiko svarbiausiu tikslu.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė teisės aktais įtvirtino, kad nuo 2016 m. viešųjų pirkimų sutartyse turi būti įgyvendintas jau antras BIM lygis. Tai praktiškai reiškia popierinių dokumentų atsisakymą ir įpareigojimą modelio duomenis perduoti bendro formato bylomis.

Skandinavijos valstybės, įžvelgusios BIM naudą, nelaukė 2016 m. ir jau nuo 2015 m. realiai įgyvendina Viešųjų pirkimų direktyvą. Naudos akivaizdumą ir ekonominį efektą jau gali paliudyti Lietuvos statybų bendrovės, sėkmingai dirbančios Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ar Suomijoje. Šių bendrovių vadovai aktyviai agituoja telktis ir skaitmeninti statybų sektorių Lietuvoje.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ 13-os statybų sektoriaus asociacijų būtent ir buvo įkurta vienam tikslui – įdiegti BIM Lietuvos rinkoje. Didžiausios asociacijos ir statybos paslaugų eksporto lyderiai nusprendė glaudžiai bendradarbiauti įtvirtinant skaitmeninę statybą sektoriaus strateginių tikslų priešakyje. Nuo 2014 m. kovo viešoji įstaiga vykdo savo uždavinį – suburti specialistus, sukurti įgūdžių vystymo metodiką ir tapti gerosios BIM praktikos sklaidos centru.

Ši specialistų komanda apie skaitmenines Lietuvos statybų sektoriaus galimybes garsiai kalba ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ sulaukė moralinės paramos iš pasaulinio aljanso „buildingSMART“, prie kurio veiklos prisijungė 2015 metais. Pripažįstama, kad Lietuvos BIM komanda jau padarė nemažą darbą, kurdama sektoriaus skaitmeninimo pagrindus ir nukreipdama atsakingas valdžios institucijas skaitmeninimo linkme.

2015 mokslo metų pradžia taip pat lėmė svarbaus įrašo BIM istorijoje atsiradimą. VGTU  Statybos fakultete pradėta pirmoji Lietuvoje magistrantūros studijų programa, kurioje ruošiami BIM specialistai.

Dar svarbesnis uždavinys – sukurti aplinką, kurioje BIM specialistai galėtų panaudoti savo žinias. Siekiame užtikrinti galimybę statybos valdymo procesuose taikyti pažangias debesų kompiuterijos ir informacijos mainų technologijas, taip pat įteisinti gerokai platesnį elektroninio parašo naudojimą statyboje. Prisidėjome prie to, kad jau sukurtas elektroninis statybos darbų žurnalas, kad suvienodinami sąmatų skaičiavimo programose naudojami formatai ir metodai.Be to, inicijavome pirmųjų BIM standartų atsiradimą Lietuvoje.

Pagaliau pasiekėme lygį, kai valdžios kabinetuose diskutuojame nebe apie BIM naudą, o apie BIM privalomumą. Taip žingsnis po žingsnio judame link skaitmeninės valstybės sukūrimo.

Bandymas stabdyti ir atidėlioti teisės aktų pokyčius, reikalingus BIM diegti ir sektoriui skaitmeninti, yra visiškai nesuderinamas su 13-os asociacijų ir jų atstovaujamų bendrovių interesais, tačiau su tuo, deja, dar susiduriame. Valstybės tarnautojų baimė suklysti veda į sąstingį, o šias baimes panaikinti nėra paprasta. Vis dėlto tikiu, kad konstruktyvus dialogas, pavyzdinga užsienio valstybių patirtis leis atsakingoms institucijoms nedelsiant priimti logiškus ir inovatyvius sprendimus.

„Skaitmeninės statybos“ viešinami užsienio valstybių laimėjimai daug kam atvėrė akis, kad kelio atgal nebėra. Skaitmeninimo iniciatyvai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o informacinių technologijų taikymas ir diegimas, skaitmeninė statyba tapo pirmenybine aplinkos ministro patvirtintų Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo iki 2020 m. gairių dalimi.

Nuo šiol valstybė, verslas ir mokslas dėl skaitmeninės statybos turi dirbti drauge. Papildydami vieni kitus, galime daug nuveikti.

Kiti straipsniai
BIM modelis išgrynina projekto sąmatą

Statinio informacinis modeliavimas (BIM) šiandien jau nėra nauja sąvoka. Apie…

BIM proveržis: nuo mokslinių tyrimų iki skaitmeninio miestelio prototipo

Dar visai neseniai atskiriems statybos procesams – skaičiavimams, projektavimui, sąmatų…