Į viršų
„Grinda“ su BIM leidžiasi po žeme
2019 September 19

Vilniuje intensyviai plėtojami nauji nekilnojamojo turto vystymo projektai labai padidino kietųjų dangų plotus, todėl kritulių vanduo nesusigeria į žaliuosius reljefo plotus, o nukreipiamas į gatves, kuriose paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nebepajėgia susidoroti su išaugusiu nuotekų kiekiu.

Sostinėje dabar įgyvendinama didelė paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo programa, pagal kurią numatoma rekonstruoti Teodoro Narbuto–Saltoniškių gatvių, Geležinio Vilko gatvės–Šeškinės komplekso, Verkių–Kareivių gatvių, Savanorių prospekto–Giraitės gatvės bei Vilkpėdės gatvės prieigų paviršinių nuotekų kolektorius. Už šio regioninės svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga savivaldybės UAB „Grinda“.

Tai pirmoji Lietuvoje municipalinė paviršinių nuotekų tvarkymo programa, rengiama trimatėje aplinkoje (3D) vadovaujantis skaitmeninio informacinio modeliavimo BIM metodologija ir standartais.
„Kol kas tėra keli nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektai, parengti trimatėje aplinkoje, tad jaučiame didžiulį susidomėjimą šiuo projektu tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse“, – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektorius

T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto ir inžinerinių komunikacijų arterija, kelis mikrorajonus jungianti su centrine miesto dalimi. Todėl suprantama, kad jos eismo sutrikdymas per stiprų lietų miestui ir jo gyventojams sukelia didelių nepatogumų, o kartais pridaro ir nuostolių.

• Į T. Narbuto g. kolektorių suteka paviršinės nuotekos iš didesnės dalies Žvėryno mikrorajono gatvių, nuo T. Narbuto gatvės, prekybos centro „Panorama“ ir naujų gyvenamųjų namų kvartalų Lūšių, Stirnų, Elnių g. Šis baseinas ypatingas tuo, kad lietaus vanduo greitai suteka nuo stačių šlaitų (Šeškinės, Karoliniškių ir Šeškinės kalvų).
• Dabartiniai 800 mm skersmens T. Narbuto g. ir Saltoniškių g. kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės (mechaniškai nusidėvėję, defektuoti).
• Didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia T. Narbuto gatvėje dirbtinai suformuota įduba, iš kurios nėra savaiminio vandens nutekėjimo, todėl kritulių vanduo semia gatvę ir trikdo eismą.
• Kai kuriose vietose nustatytas neigiamas kolektoriaus nuolydis.

Projekto rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ iliustracija

Planuojama šalia senojo kolektoriaus pakloti naują ne mažesnį nei 1,5 m (DN 1500 mm) skersmens kolektorių. Tokiu būdu lietaus nuotekų pralaidumas jame padidės kone keturis kartus ir sieks daugiau nei 5000 l/s. Naujojo kolektoriaus trasa drieksis beveik 1,2 km, o įvertinus ir jungiamuosius tinklus – apie 2,2 km.

Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros ir paviršinių nuotekų dviejų sekcijų valykla (smėlio ir naftos gaudyklės) bei taršos monitoringo sistema.

Paviršinių nuotekų valykla numatyta tarp Upės gatvės ir nuotekų išleistuvo į Neries upę esančioje žaliojoje zonoje. Debitomačiu bus matuojamas faktinis nuotekų srautas, o monitoringo sistemoje įrengti teršalų lygio davikliai fiksuos kritinius naftos teršalų ir kietųjų dalelių kiekius. Duomenys bus automatiškai perduodami į bendrovės „Grinda“ dispečerinę.

Tokie sprendimai užtikrins, kad beveik 105,1 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į rekonstruotus nuotekų tinklus, netvindys gatvių ir bus efektyviai valomos.

Intensyvaus eismo gatvei – modernus sprendimas

Bendrovės inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos (šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų), gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. Kitais atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio gatvių perkasimo, eismo uždarymo ir nukreipimo, požeminių komunikacijų perkėlimo, bus naudojamas betranšėjo vamzdžių klojimo (mikrotuneliavimo) metodas.

„Tokio pobūdžio darbai miesto centre, kur susipina intensyvaus eismo gatvės bei elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, yra itin sudėtingi. Labai urbanizuotose miesto zonose mikrotuneliavimo technologija yra optimalus sprendimas, leidžiantis sumažinti riziką pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo pranašumai:
• mažiausiai trikdomas eismas,
• mažiausia rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus,
• mažiausi trečiųjų šalių inžinerinių tinklų laikino perkėlimo ir atstatymo kaštai,
• spartesnis tinklų įrengimas.

Suprantama, tam tikrų eismo ribojimų nebus išvengta. Tačiau, specialistų nuomone, jie turėtų būti gerokai mažesni nei atliekant darbus paprastuoju atvirojo kasimo būdu (tokiu atveju didelė sostinės dalis ilgam virstų statybų aikštele).

„Grindos“ inžinieriai perima Vokietijos patirtį

Semtis inovatyvių technologijų ir darbų organizavimo patirties „Grindos“ inžinieriai vyko į Vokietiją, kur mikrotuneliavimas naudojamas itin dažnai.

„Vokiečių inžinieriai atkreipė dėmesį, kokia svarbi yra 3D projektavimo ir parengiamųjų darbų organizavimo dalis. Rekonstruojant T. Narbuto g. kolektorių, didžiausią laiko dalį, net 12 mėnesių, užims projektavimo darbai ir geologiniai tyrimai. Būtina sudaryti tikslų 3D požeminių inžinerinių komunikacijų topografinį žemėlapį, įvertinti grunto sudedamąsias dalis ir gruntinio vandens svyravimus numatytoje kasimo trajektorijoje“, – sako K. Vaicekiūtis

Dar kelis mėnesius vyksta pasirengimo gręžti darbai – bus kasamos ir sutvirtinamos 10 m gylio prieduobės. Tuo pat metu bus įrengiamos paviršinių nuotekų valyklos, naftos produktų, kietųjų dalelių ir kitų teršalų gaudyklės, taršos monitoringo mazgas.
Baigus įrengimo darbus, bus atnaujintos asfalto dangos ir žaliosios vejos.

T. Narbuto–Saltoniškių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu rangos darbai  pradėti 2019 m. vasarą, planuojama užbaigti – iki 2020 m. pabaigos. Skaičiuojama preliminari šių darbų kaina – 5,1 mln. eurų.

Naujos statybos neįsivaizduojamos be BIM

Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas yra sudėtingiausia programos dalis. Tai – didžiausias (daugiau nei 1000 ha ploto) Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo baseinas, apimantis itin urbanizuotus Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių rajonus, „Siemens“ arenos, Linkmenų ir Giedraičių gatvių prieigas. Liūčių metu krituliai nuo Geležinio Vilko gatvės pusės užtvindydavo sankryžą su Žalgirio gatve, nuo Ukmergės gatvės pusės – Geležinio Vilko gatvę po Konstitucijos prospekto viaduku.

Atlikę srautų modeliavimo analizę ir siekdami reguliuoti į kolektorius ir valyklas patenkančių paviršinių nuotekų srautus, projektuotojai rekomenduoja Šeškinėje įrengti 40–50 tūkst. kub. m išvalytų nuotekų srauto akumuliacinius tvenkinius. Toks pasiūlymas remiasi JAV, Kanadoje, Švedijoje dažnai taikoma praktika. Akumuliacinis tvenkinys ne tik padės suvaldyti paviršinių nuotekų srautą, bet ir sukurs papildomą naudą šiai teritorijai, paskatins ją naudoti poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui.

Darbus numatoma pradėti 2020 m. pradžioje, baigti – 2022 m. pavasarį. Bendras rekonstruojamų tinklų ilgis – net 3,25 km. Šiai projekto daliai numatyta 16,2 mln. eurų.

„BIM technologijos jau dabar šiems projektams sukuria didžiulę pridėtinę vertę, užtikrina darbų kokybę ir mažina bendruosius projekto kaštus. Ateityje šie duomenys bus panaudoti ne tik eksploatuojant paviršinių nuotekų sistemas, bet ir kuriant skaitmeninį požeminio miesto topografinį žemėlapį“, – teigia K. Vaicekiūtis.

Tolimesnėje ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių–Kareivių, Savanorių–Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo darbus. Jau pradėti šių objektų projektavimo darbai, o rekonstrukcijai numatyta 7,4 mln. eurų.

Kitos aktualijos
2019 May 09
D. Aksomitas: Statybos klasifikavimo sistemų palyginimas

Klasifikatoriaus struktūros ir kodavimo sistemos darbo grupės vadovas Ankstesniuose almanacho…

2018 June 28
Patirtimi taikant BIM pasidalinta su baltarusiais

Birželio 25-28 dienomis Lietuvoje lankėsi Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto, šios…