Marius Žygaitis, ACE BIM darbo grupės narys
Miglė Angelou, Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė
Nors oficialiai BIM pradėtas naudoti dar paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje, o jo ištakos siekia devintąjį dešimtmetį, tik per pastarąjį dešimtmetį šis skaitmeninis statinio modeliavimas tapo itin populiarus ir siekia pakeisti tradicinį projektavimo metodą. Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalumai – operatyvumas, informacijos apdorojimas, tinkamas jos klasifikavimas, saugojimas ir skelbimas viename struktūriniame modelyje, pažangūs bendradarbiavimo metodai – prisideda prie mažesnės statybos kainos, mažesnio klaidų skaičiaus projektuose, didesnės analizių galimybės. Visa tai tiesiogiai padeda mažinti atliekų kiekį, anglies dvideginio emisiją bei prisideda prie tvarios ateities kūrimo.
Nors yra daugybė neginčijamų privalumų, architektų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Europoje į šią inovaciją kol kas žiūri atsargiai. Pagrindinis rūpestis – kaip BIM naudojimas atsilieps architektūros ir aplinkos kokybei. Vienas BIM technologijos aspektų – projekto kūrimo greitis. Naudojant esamų gaminių bazę, pastatai sulipdomi iš tipinių elementų, tad projekto trukmė priklauso nuo to, kaip greitai kūrėjas gali parinkti tipinį elementą. Būtent čia iškyla grėsmė kokybei. Galima tokio projektavimo pasekmė – begalė kartotinių pastatų.
Architektai neneigia ekonomiškumo svarbos, bet pabrėžia, kad sprendinių kokybė ir originalumas, susijęs su išsamia vietos sąlygų ir būsimų naudotojų poreikių analize, yra esminė architektūros ir aplinkos kokybės sąlyga.
Adaptuojant BIM technologiją, keičiasi projekto kūrimo etapai, jų trukmė ir apimtis. Šiuos pokyčius sunku vertinti vienareikšmiškai. Tai – darbo krūvio perskirstymai, kitokie informacijos mainai, naujų specialistų poreikis. Kadangi tai susiję su daugybe žmonių, jų įpročiais, kūrybiniais procesais, architektai akcentuoja, kad labai svarbi dalis – tinkama teisinė bazė, pasiruošimas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis.
Daugumoje Europos valstybių, kurios vienaip ar kitaip integravo BIM technologiją į savo teisinę bazę, buvo organizuoti visuotiniai mokymai, viešinti pavyzdiniai projektai, išleista BIM projektų kūrimo metodinė medžiaga, organizuotos diskusijos su visais projektų dalyviais ir prieita prie visiems priimtinų sąlygų.
ACE trejus metus analizavo BIM
2015 m. Europos architektų taryboje (The Architects’ Council of Europe, ACE) sukurta darbo grupė trejus metus analizavo BIM technologiją ir jos įtaką architektūrai. Pagrindinė išvada – didelė dalis BIM problematikos negali būti išspręsta ACE ar Europos lygmeniu, tai turi būti sprendžiama šalies viduje, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims. Šiuo metu BIM integracijos lygis į teisinę bazę Europos valstybėse yra skirtingas. ACE asamblėjos metu buvo pristatyta Vokietijos praktika. Čia BIM technologija buvo integruota į teisinę bazę paskubomis, o tai sukėlė daug nesusikalbėjimo ir problemų visoms interesų grupėms. Dabar įstatymų bazė yra tobulinama, dalis teisinės bazės, susijusios su BIM, yra atšaukta.
ACE, kaip ir Europos Sąjunga, pripažįsta BIM technologijos įtaką ir teigia, kad ateityje ji tik stiprės, bet pabrėžia, jog nuoseklus pasiruošimas jos įvedimui yra naudingas ne tik architektams, bet ir investuotojams bei apskritai visai visuomenei, nes bus išvengta proceso nesklandumų ir nekokybiškų, nedarnių aplinkos sprendimų.
Europos architektų taryboje Lietuvai atstovauja Lietuvos architektų rūmai (LAR) ir Lietuvos architektų sąjunga. Nuo 2017 m. visi Lietuvoje atestuoti architektai tapo Rūmų nariais ir pradėjo veikti visavertė architektų savivalda, siekianti užtikrinti aukščiausius kokybės ir etikos standartus architektūroje.
LAR pabrėžia, kad, priimant sprendimus, svarbu užtikrinti, jog įsitrauks visi dalininkai ir bus atsižvelgta į jų interesus. Rūmai siūlo toliau aktyviai diskutuoti ir kurti teisinę bazę, šablonus, organizuoti mokymus, pritaikytus įvairiems specialistams. LAR sutinka, kad BIM ateityje greičiausiai taps pagrindiniu projektavimo būdu, bet pirmiausia siūlo visiems drauge spręsti teisinius ir techninius klausimus, o ne kalbėti apie BIM technologijos privalomumą.
ACE BIM darbo grupės BIM SSGG analizė
