Į viršų
BIM modelio duomenų panaudojimas sąmatiniams skaičiavimams

Saulius Mikalauskas ir Doc. dr. Darius Migilinskas

Sąmatos – neatsiejama projekto dalis, dažnai – itin svarbi. Būtent statybos kainos apskaičiavimas figūruoja tiek visiems iki gyvo kaulo įgrisusiame „mažiausios kainos“, tiek dar neįgyvendintame „ekonominio naudingumo“ kriterijuje. Dabar paplitusi praktika sudaryti sąmatas tada, kai projektas jau parengtas, de facto nesuteikia galimybės nei analizuoti projektinių sprendinių ekonominį naudingumą, nei ieškoti optimalių sprendimų.

Racionaliausia – projektuoti turint interaktyvų kainos įvertinimą. Projektavimo proceso dalyviai galėtų įvertinti kiekvieno sprendimo kainą, resursų poreikį, galėtų rinktis tinkamą variantą, optimizuoti ir t. t. Lietuvos rinkoje tai kol kas beveik neįmanoma, nes pernelyg mažai laiko skiriama projektavimui apskritai, jis per menkai finansuojamas.

Projektavimo įrankiai tobulėja, tad jau galima kalbėti apie kelis galimus projektavimo scenarijus su įprastiniu ir automatizuotu sąmatiniu skaičiavimu.

Standartiniai įrankiai

Projektavimo sistemos turi standartinius medžiagų specifikacijų formavimo įrankius, palengvinančius medžiagų kiekių (tūrių, plotų, svorių) skaičiavimą. Tačiau čia susiduriama su keliomis problemomis: 1) specifikacijoje – tik tos medžiagos, kurios yra modelyje; 2) kiekiai – tokie, kokie yra, be atsargų ir technologinio kiekio ir (ar) tūrio pasikeitimo; 3) statybinė technika ir darbo jėga nevertinamos; 4) sudėtinga grupuoti medžiagas.

Specializuotos kiekių skaičiavimo priemonės

Specializuotos konstruktyvinių kiekių skaičiavimo priemonės leidžia grupuoti konstruktyvus ir gauti jų kiekius (tūrius, plotus, svorius ir kt.) taip, kaip tai patogu sąmatininkui. Sprendimai dažniausiai atliekami nuskaitant informaciją naudojantis IFC duomenų mainų standartu: modelis atidaromas, parodomas, sąmatininkas atpažįsta, kur ir koks elementas, gauna reikalingus matmenis bei kiekius, net ir tokius kaip „sienos vidinis plotas“, o toliau kuria sąmatą įprastomis priemonėmis. Akivaizdus minusas – IFC byloje iš esmės tėra grafinė modelio informacija, tad reikia papildomų pastangų siekiant atpažinti elementus ir sužinoti, iš ko jie, kokios papildomos elementų konstrukcinės ir technologinės savybės, o tai nutolina nuo BIM koncepcijos – dubliuojamos operacijos, informacija necentralizuota ir nesuderinta ir t. t.

Sąmatos sudarymas modelyje

Pliusai – sąmatininkas prieina ne tik prie grafinės informacijos, bet ir prie kitų elemento savybių, be to, dirbama BIM aplinkoje, t. y. užtikrinama dalinė informacijos centralizacija, galimas tiesioginis bendradarbiavimas su kitais projektavimo dalyviais. Tačiau yra ir minusų – vis tiek reikia profesionalaus, modeliavimo aplinkoje gebančio dirbti sąmatininko, kuris turės nuspręsti, kokių duomenų reikia ir kokius normatyvus parinkti.

Maksimalus automatizavimas

Bene perspektyviausias yra maksimalaus automatizavimo sprendimas prisilakant BIM koncepcijos. Projektavimo sistemoje, jos bibliotekose, su kuriomis dirba architektas, konstruktorius ar technologas, jau turi būti ir sąmatininkui (sąmatiniam įvertinimui) reikalingi parametrai, t. y. projektavimo proceso dalyviai tiesiog priskiria reikšmes pagal savo atsakomybės sritis. Kadangi 95 proc. visų sprendimų statybose yra tipiniai, jiems sąmata gali būti sudaroma visiškai automatiškai, o sąmatininkui paliekamas tik jo darbas, t. y parinkti realius resursus, tikslinti sąnaudas, įkainoti ir kt. Likę 5 proc. sąmatininkui perduodami su visa įmanoma kiekybine ir kokybine informacija. Suprantama, tokiam sprendimui reikalingos „papildytos“ bibliotekos bei speciali programinė įranga, kuri ir sudaro sąmatą: parenka normatyvus, apskaičiuoja, surašo kiekius ir t. t. Toks sprendimas Lietuvoje buvo įgyvendintas bendromis projektavimo ir statybos įmonių bei projektų valdymo specialistų ir mokslininkų pastangomis.

Taigi, vienokių ar kitokių priemonių greitai ir tiksliai parengti sąmatas yra. Kol kas trukdo tai, kad net šiaip 3D projektų yra vienetai, o tokių projektų, kurie visiškai atitiktų BIM apibrėžimą ir būtų vykdomi siekiant gauti optimalų sprendimą, apskritai neteko matyti.

Tačiau, kadangi neįmanoma nematyti BIM teikiamų privalumų, anksčiau ar vėliau bus įveikta aibė biurokratinių stabdžių, sureguliuota įstatyminė bazė, verslas pagaliau galės žengti optimalių sprendimų link. Ir tam rengiamasi: VGTU studentai nuo 2008 m. mokomi iš modelių (IFC, RVT, DGN formatais) gautus kiekius perduoti į sąmatų programas, suformuoti sąmatas ir kalendorinį grafiką, įvertinti resursus ir kompleksiškai analizuoti galimas alternatyvas.

Kiti straipsniai
BIM standartai – kurį kelią renkasi Lietuva?

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) tapo procesu,…

BIM Lietuvoje galima įteisinti sutartimis

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) nuo pat…