Skaitmeninė statyba – tai didelis evoliucinis žingsnis pirmyn statybų sektoriaus technologiniam vystymui, kuris vienaip ar kitaip palies praktiškai visus statybos proceso dalyvius.
Statybos procesuose naudojamą informaciją norima paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu, nuo užsakovo poreikių ir projektavimo iki statybos ir eksploatacijos.
Statinio informacinis modeliavimas (BIM) – tai statinio skaitmeninio modeliavimo ir projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklo etapais, nuo pirminės idėjos iki jo nugriovimo. Skaitmeninė statyba jau sėkmingai veikia užsienio valstybėse. Gerosios praktikos pavyzdžiais galima laikyti Daniją, Didžiąją Britaniją ir kitas valstybes. Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš principo reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai – užsakovas, plėtotojas, projektuotojas, statytojas, valdytojas – įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir brėžinius. Visi kiekvieno projekto duomenys turi būti „įvilkti“ į vienodą skaitmeninę formą, įdiegiant statybos objektų trimatį modelį, elektroninį projektą standartizuotai apipavidalinant, viešųjų pirkimų konkursams teikiant elektronines paraiškas.
- turėti gyvybingą, inovatyvią ir konkurencingą statybos pramonę;
- padidinti visų statybos pramonės dalyvių kompetenciją ir darbo našumą;
- sukurti glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų statybos pramonės dalyvių galimybes;
- dalyvauti tarptautiniuose konkursuose dėl statybos ir projektavimo darbų užsakymų;
- pagerinti viešųjų pirkimų skaidrumą;
- sutaupyti valstybės lėšas visuomeninių objektų statybos ir eksploatacijos srityje;
- padidinti naujų statybos projektų ekonominį potencialą.
Skaitmeninės statybos įgyvendinimas valstybės mastu turi būti paremtas pirmiausia verslo bendruomenės ir valstybės valdžios iniciatyva skaitmeninti statybos procesus viešųjų konkursų organizavime ir statybos projektų realizavime, naudojant pažangias informacines ir komunikacijos technologijas, patvirtinant tarptautinius statybos klasifikatorius.
Pirma – reikalinga valstybės iniciatyva bei visų statybos pramonės dalyvių (viešųjų ir privačiųjų užsakovų, vystytojų, projektuotojų, statytojų, valdytojų) suinteresuotumas, integracija ir gera valia.
Antra – būtina šį procesą koordinuojanti organizacija. Tam statybos sektoriaus asociacijos kuria viešąją įstaigą.
Trečia – nustatyti paramos skaitmeninės statybos diegimui Lietuvoje finansavimo schemas bei finansavimo šaltinius.
Ketvirta – įsitraukti visiems statybos pramonės dalyviams geranoriškai ir aktyviai į skaitmeninės statybos įgyvendinimą Lietuvoje.
Statybos procesų skaitmeninimu (Skaitmeninės Statybos diegimu) siekiama pagerinti statybos efektyvumą ir kokybę. Skaitmeninė statyba įpareigoja kompanijas naudoti vienodus duomenis ir brėžinius visose statybos proceso fazėse. Visiems statybos projekto dalyviams bendraujant vieninga bei standartizuota „skaitmeninės statybos kalba“, įgyvendinant statybos projektą ženkliai padidėja galimybės išvengti nesusipratimų, defektų ir vėlavimų.
Skaitmeninė statyba yra naudinga visiems statybos projekto dalyviams:
LR Vyriausybei – nes tai pagerins viešųjų pirkimų skaidrumą, tikslumą, vertinimą, sumažins viešųjų pirkimų išlaidas, sukurs daugiau naujų darbo vietų;
Viešųjų pirkimų subjektams, nekilnojamojo turto vystytojams, privatiems užsakovams – net apie 30 proc. mažesnė statybos projekto kaina;
Statytojams – tikslesnės sąmatos, pinigų srautai, resursų valdymas, mažesnė savikaina, didesnis konkurencingumas ir pelningumas, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose;
Projektuotojams – greitesnis projektavimas, mažiau laiko sąnaudų, klaidų, daugiau pelno, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose;
Lietuvos žmonėms – tai yra tvirtas ir konkretus žingsnis geresnės ateities link.
• visų statybos proceso dalyvių kompetencijos ugdymas,
• šių skirtingų „žaidėjų“ bendradarbiavimas ir integruotos projekto komandos protegavimas,
• vieningų statybos informacijos standartų suformavimas ir ICT statyboje sistemų suderinimas,
• 3D CAD (trimačių automatizuoto kompiuterinio projektavimo) įtakoti pokyčiai projektavime, statybos bei NT valdyme.
1) statytojai (užsakovai);
2) tyrėjai;
3) statinio projektuotojai;
4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovai;
5) rangovai;
6) statinio statybos techniniai prižiūrėtojai, statinio statybos techninės priežiūros rangovai;
7) statybos produktų gamintojai, importuotojai, platintojai, įgalioti atstovai;
8) mokslo ir švietimo organizacijos.
Skaitmeninė statyba naudinga viešajam sektoriui, nes:
• Sukuria galimybę įgyvendinti potencialiai daugiau statybos projektų.
• ICT priemonių panaudojimas pagerina projekto pasiūlymų vertinimo bazę, t. y. turint projekto 3D modelį užsakovas gali įvertinti projektą, atlikti simuliaciją keičiant pirminius reikalavimus ir aplinkybes projektui, tokiu būdu atsiranda galimybė tobulinti projektą kartu su pareiškėju, prieš pradedant jo įgyvendinimą, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas.
• Geresnis viešųjų pirkimų skaidrumas.
• Paruošiama informacinė bazė nekilnojamojo turto valdymui ir priežiūrai.
BIM (angl. Building Information Modelling) – procesas kurio metu yra kuriamas vientisas informacinis statinio modelis apjungiantis visas statinio projektines dalis ir jo gyvavimo ciklus, nuo projekto iki pat nugriovimo.
- 3D – Statinio modeliavimas
- 4D – Planavimas, 3D + laikas
- 5D – Vertinimas, 4D + pinigai
0 lygis – popieriniais dokumentais pagrįstas bendradarbiavimas, brėžiniai formuojami ranka arba taikant CAD sprendimus
1 lygis – popieriniais ir elektroniniais dokumentų mainais pagrįstas bendradarbiavimas, brėžiniai formuojami 2D ir 3D formate taikant CAD sprendimus
2 lygis – elektroniniais dokumentų mainais pagrįstas bendradarbiavimas kuriant elementų bibliotekas, brėžiniai formuojami taikant BIM sprendimus
3 lygis – elektroniniais dokumentų mainais pagrįstas bendradarbiavimas integruojant skirtingas duomenų mainų platformas BIM, GIS, GEOBIM ir kt.
BIM detalumo lygio sąvoka pirmą kartą paminėjo Vicosoftware. Detalumo lygio sąvoka apibrėžia kaip detaliai turi būti sumodeliuotas BIM objektas ir koks kiekis informacijos turi būti pateikiama su objektu.
Lentelėje pateikti LOD (LOG) apibrėžimai tik geometrijos detalumui apibūdinti. Naudojant projekte, galima pasirinkti vieną iš žymėjimų.
| 2.3.1 LOD (LOG100) |
| Modelio elementas gali būti grafiškai pavaizduotas modelyje su simboliu, tūriu ar kitais bendriniais vaizdais, bet neatitinka LOD (LOG200) reikalavimų. Galima pateikti informaciją apie modelio elementą (t.y. kainą už kvadratinį metrą, talpą HVAC ir kt.) galimą gauti iš kitų modelio elementų. Visa informacija, gauta iš LOD (LOG100) elementų, turi būti laikoma apytikslė. |
| 2.3.2 LOD (LOG200) |
| Modelio elementas Grafiškai pateikiamas modelyje kaip sistema, objektas arba rinkinys su apytikriais kiekiais, dydžiu, forma, vieta ir orientacija. Ne grafinė informacija taip pat gali būti pridedama prie modelio elemento. Pastaba: Bet kokia informacija, gauta iš LOD (LOG200) elementų, turi būti laikoma apytikslė. Daliai elementų gali būti naudojama pirkimams. Kitai daliai detalizuojama toliau. |
| 2.3.3 LOD (LOG300) |
| Modelio elementas yra grafiškai pavaizduotas modelyje kaip specifinė sistema, objektas ar rinkinys galimas išreikšti kiekiu, dydžiu, forma, vieta ir orientacija Ne grafinė informacija taip pat gali būti pridedama prie modelio elemento. Pastaba: Informacija apie kiekius kiekius, dydį, formą, vietą ir orientaciją gauta iš LOD (LOG300) elementų, gali būti laikoma tikslia. Gali būti naudojama pirkimams ar užduočių gamybos projektinei dokumentacijos detalizacijai formavimui. |
| 2.3.4 LOD (LOG350) |
| Modelio elementų rinkiniai grafiškai pateikiami modelyje kaip konkreti sistema, objektas ar rinkinys pagal kiekį, dydį, formą, vietą, orientaciją ir sąsajas su kitomis statybos sistemomis. Ne geometrinė informacija taip pat gali būti pridedama prie modelio elemento. Pastaba: Pastaba: Informacija apie kiekius kiekius, dydį, formą, vietą ir orientaciją gauta iš LOD (LOG350) elementų, gali būti laikoma tikslia. Gali būti naudojama pirkimams ar užduočių gamybos projektinei dokumentacijos detalizacijai formavimui. |
| 2.3.5 LOD (LOG400) |
| Modelio elementas grafiškai pateikiamas modelyje kaip konkrečios sistemos, objekto ar rinkinys, atsižvelgiant į jo dydį, formą, vietą, kiekį ir orientaciją su išsamia informacija skirta gamybai, surinkimui ir instaliacijai statybos aikštelėje. Ne grafinė informacija taip pat gali būti pridedama prie modelio elemento. Pastaba: LOD400 informacija skirta gamybai. |
Pastaba: AIA (BIMforum.org yra pateikta ir LOD500 apibrėžimai. Nuo 2019 versijos pažymėta „NENAUDOJAMA” ir nerekomenduojama atskirai apibrėžti ir naudoti IAI LOD500, kadangi geometrijos daliai S7 (naudojimo stadijai) pakanka LOD100-LOD400 apibrėžimų ir detalizacijos. Naudojimo stadijai kiekvienam elementui ar elementų rinkiniui turi būti priskirtas su Užsakovu suderinto nuo LOD100 iki LOD400 lygio pasirinktos racionalios geometrijos lygio bei suderintos eksploatacijos poreikius atitinkančios apimties Informacijos rinkinys.
LOG Geometrijos detalumo lygiai (LT). Tai VšĮ Skaitmeninė statyba (SKST) nuo 2022 metų siūlomas vietoj LOD naudoti naujas trumpinys modelio elementų geometrijos detalumo lygio nustatymui LOG.
Pagal SKST BIM metodiką nuo 2022 metų, LOG100-400 trumpinio ir lygių apibrėžimai = LOD100-400 nuo 2018 metų naudotam modelio geometrijos lygio trumpiniui ir lygių apibrėžimams.
LOI – Level of Information (EN); Informacijos detalumo lygiai (LT); (NENAUDOJAMA nuo 2022)
Įvertinant įvairias esamas pasaulinėje rinkoje geometrijos ir informacijos lygių nustatymo metodikas, Lietuvoje rekomenduojama BIM projektuose naudoti šių pasaulinių metodikų praktikos elementus:
1. Level of development specification. BIMforum. 2016v. AIA. JAV https://bimforum.org/lod/
